Afrikinė žalioji rupūžė (Bufotes boulengeri) yra beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, tikrųjų rupūžių (Bufonidae) šeimos varliagyvių rūšis. 

     Būdingas lytinis dimorfizmas. Patinų dydis paprastai siekia 63–80 mm, o patelių – 70–80 mm (Egipte bei Libijoje gali užaugti ir iki 107 mm). Kūnas yra šviesiai pilkos arba smėlio spalvos, išmargintas ryškiai žaliomis, netaisyklingos formos dėmėmis.  Gyvūno nugaros oda yra grublėta, nusėta nedidelėmis karpomis ir smulkiomis raginėmis spygliuotomis išaugomis. Tuo tarpu pilvinės kūno dalies oda pasižymi smulkiagrūde, gruoblėta tekstūra. Už akių aiškiai matomos stambios, iškilios poroitinės liaukos (parotidai) bei gerai išsivystęs būgnelis. Šios rupūžės akys išsiskiria išraiškinga, žalsvo atspalvio rainele, kuri padeda jas atskirti nuo kai kurių kitų regiono beuodegių varliagyvių. 

     Ši rūšis gyvena pusdykumėse, dykumose, sausose stepėse, krūmynuose bei retmiškiuose. Tai pat dažnai aptinkamos kultūriniuose laukuose, drėkinamose ganyklose, oazėse bei netoli žmonių gyvenviečių. Ši rūšis gali toleruoti itin didelę druskų koncentraciją vandenyje (iki 12–21,9 g/L), todėl sėkmingai veisiasi druskožemių ežerėliuose bei druskinguose pakrančių vandens telkiniuose. Tai naktiniai gyvūnai, dieną praleidžiantys pačių išsiraustuose urveliuose, po akmenimis ar rąstais, taip saugodamiesi nuo perkaitimo ir dehidratacijos. Suaugėliai yra tipiški plėšrūnai, aktyviai medžiojantys naktį. Minta įvairiais nariuotakojais, daugiausia vabalais, skruzdėlėmis, svirpliais bei kitais smulkiais bestuburiais. Pajutusi pavojų, rupūžė bando pabėgti arba tuštinasi. Kaip ir kitos tikrosios rupūžės (Bufonidae), parotidinėse liaukose ji gamina toksines gleives, kurių sudėtyje yra bufotoksino, atbaidančio plėšrūnus (pavyzdžiui, pelėdas ir garnius). Tai rūšis, kurios dauginimosi ciklas tiesiogiai priklauso nuo kritulių. Poravimuisi (kuris vyksta vandenyje patinui apkabinus patelę pažastiniu ampleksu) jos naudoja efemerinius (laikinus) vandens telkinius, lietaus balas ar periodiškai išdžiūstančių upelių vagas. Patelės kiaušinėlius deda netoli vandens paviršiaus. Buožgalviai išsirita vos po 3–5 dienų ir maitinasi detritu bei smulkia gyvūnine medžiaga. Metamorfozė įvyksta greitai – per 1–2 mėnesius, kad jaunikliai spėtų palikti vandenį prieš telkiniui visiškai išdžiūstant.

     Afrikinė žalioji rupūžė paplitusi Šiaurės Afrikoje ir keliose Viduržemio jūros salose. Žemyninė arealo dalis driekiasi per Maroką, Vakarų Sacharą, Alžyrą, Tunisą, Libiją bei Egiptą, kur ji aptinkama net Sacharos oazėse. Europinė populiacija yra izoliuota ir gyvena Italijai priklausančioje Sicilijos saloje bei mažesnėse aplinkinėse salose, tokiose kaip Lampedūza ar Ustika. Ši sausumos rūšis pasižymi dideliu vertikaliu paplitimu, nes geba gyventi tiek vandenyno pakrančių lygumose, tiek aukštikalnių plynaukštėse iki 2670 metrų virš jūros lygio.