Tuopinis cigarsukis (Byctiscus populi) yra cigarsukinių (Attelabidae) šeimos vabalų rūšis. 

     Tai nedidelis vabalas, kūno ilgis paprastai svyruoja nuo 4 iki 5,5 mm. Kūno viršus – įskaitant prieškrūtinėlę ir antsparnius – yra ryškios, metališkai blizgančios žalsvos, bronzinės arba vario spalvos. Kūno apačia ir pilvelis yra tamsiai mėlynos arba beveik juodos spalvos, o tai yra pagrindinis rūšies požymis. Galva yra trumpa, už akių nežymiai susiaurėjusi į platų kaklą, su stambiomis, iššokusiomis akimis. Straubliukas yra gana trumpas, platus, tiesus, o jo viršūnėje išsidėstę graužiamieji burnos organai. Antenos yra tiesios, prisegtos prie straubliuko pagrindo ir baigiasi pailga trijų narelių buožele. Prieškrūtinėlė yra tankiai taškuota, jos plotis beveik lygus ilgiui, o šonuose matomi lyčių skirtumai. Patinų dygliukai yra išsidėstę prieškrūtinėlės šonuose – tai į priekį nukreipti aštrūs spygliai, kurių patelės neturi. Antsparniai yra platūs, su aiškiomis išilginėmis taškų eilėmis ir visiškai dengia pilvelio viršutinę dalį. Letenėlės yra pritaikytos laipioti augalais, sudarytos iš keturių matomų narelių su dviskiautiniu trečiuoju nareliu. 

     Biotopas apima šviesius lapuočių ir mišrius miškus, ypač jaunuolynus, miško pamiškes, proskynas bei upių ar ežerų pakrantes. Mitybiniai augalai yra išskirtinai gluosninių šeimos atstovai, iš kurių vabalas labiausiai mėgsta drebules ir įvairias tuopas, rečiau – gluosnius ar karklus. Aktyvumo periodas prasideda pavasarį, gegužės mėnesį, kai vabalai išeina iš žiemojimo vietų ir suaugėliai pradeda maitintis jaunais medžių lapais bei pumpurais. Suaugę vabalai graužia viršutinį lapo odos sluoksnį, palikdami būdingas išilgines šviesias linijas ir takus. Reprodukcinis elgesys prasideda pavasario pabaigoje, kai patelė pasirinkto medžio lapkotį įpjauna straubliuku, kad lapas apvystų ir suminkštėtų. Cigaro sukimas vyksta patelių kojomis standžiai susukant apvytusį lapą į trumpą, cilindro formos ritinėlį, nukreiptą išilgai pagrindinės gyslos. Kiaušinėlių dėjimas atliekamas į susukto ritinėlio vidų, kur patelė dažniausiai padeda tik vieną gelsvą kiaušinėlį. Lervos vystymasis trunka kelias savaites ritinėlio viduje, kur išsiritusi lerva saugiai maitinasi fermentuojančiais, džiūstančiais lapo audiniais. Vystymosi ciklas tęsiasi nukritus ritinėliui ant žemės – suaugusi lerva iššliaužia į dirvožemį, kur 2–3 centimetrų gylyje virsta lėliuke. Žiema suaugėliai, kadangi naujos kartos vabalai iš lėliukių išsirita dar vasaros pabaigoje ar rudenį ir lieka žiemoti dirvoje iki kito pavasario.

     Paplitimo arealas driekiasi per visą Euraziją – vabalas aptinkamas nuo Vakarų Europos iki pat Tolimųjų Rytų, įskaitant Sibirą, Kiniją ir Japoniją. Šiaurinė paplitimo riba pasiekia Skandinavijos šiaurinius regionus, kur baigiasi savaiminis jų mitybinių medžių arealas. Lietuvoje ši rūšis yra paplitusi visoje teritorijoje, tačiau vietomis aptinkama lokaliai ir netolygiai.