Minkštavabalis Cantharis nigricans yra minkštavabalinių (Cantharidae) šeimos vabalų rūšis. 

     Tai vidutinio dydžio vabalas, kurio kūno ilgis siekia 8–11 mm. Vabalų kūnas yra pailgas, minkštas (antsparniai nėra stipriai sukietėję, todėl šeima ir vadinama minkštvabaliais), padengtas švelniais, pilkšvais plaukeliais. Rūšis pasižymi kontrastingu spalvų deriniu. Jo priešnugarėlė yra rausvai oranžinė, dažniausiai su kintamo dydžio juoda arba tamsia dėme centre. Antsparniai yra pilkai juodi, tamsiai pilki arba juosvi (todėl rūšis ir pavadinta nigricans). Galva priekinėje dalyje (prie kaktos ir burnos aparatų) yra geltonai oranžinė, o pakaušyje – juoda. Šlaunys prie pagrindo yra oranžinės, o likusi kojų dalis (blauzdos ir letenėlės) bei šlaunų viršūnės – juodos. Antenos ilgos, tamsios, tik patys pirmieji nareliai prie pagrindo gali būti šviesesni. 

     Cantharis nigricans yra tipiška mezofilinių buveinių rūšis. Jis aptinkamas pavasarį miškų pamiškėse, laukymėse, pievose, gyvatvorėse, soduose bei parkuose. Dažnai pastebimas tupintis ant žydinčių skėtinių augalų ar krūmų lapų. Tiek suaugėliai, tiek jų lervos yra aktyvūs plėšrūnai. Suaugę vabalai maitinasi smulkiais vabzdžiais (pvz., amarais, kitų vabalų lervomis), tačiau gali papildomai ėsti žiedadulkes ar gerti nektarą. Jie aktyvūs dieną, ypač saulėtomis gegužės–birželio dienomis. Lervos gyvena dirvožemio paviršiuje, samanose arba po nukritusiais lapais, kur medžioja smulkius bestuburius. Jos sėkmingai žiemoja, o pavasarį lėliukėmis virsta dirvoje. 

     Tai euro-sibirinė rūšis. Plačiai paplitusi beveik visoje Europoje. Šiaurėje jos paplitimo riba siekia Skandinavijos pusiasalio vidurio regionus (Norvegiją, Švediją) ir Suomiją, vakaruose – Didžiąją Britaniją ir Airiją, o pietuose arealas driekiasi iki šiaurinių Viduržemio jūros regiono dalių. Rūšies arealas rytuose tęsiasi už Uralo kalnų, apimdamas Vakarų Sibiro vidutinių platumų miškų zoną. Lietuvoje Cantharis nigricans yra labai dažnas.