Eurazinis liputis (Certhia familiaris) yra liputinių (Certhiidae) šeimos paukštis. 

     Tai nedidelis paukštis, kurio kūno ilgis siekia 12,5–15 cm, o svoris svyruoja tarp 7 ir 13 gramų. Atstumas tarp sparnų galų yra apie 18–21 cm. Lipučio apdaras yra puikus maskuotės pavyzdys. Viršutinė dalis margai ruda, nusėta juodomis, rusvomis ir baltomis dėmėmis bei dryžiais, primenančiais medžio žievę. Gerklė, krūtinė ir pilvas yra balti arba pilkšvai balti. Šonuose gali būti matomas šviesiai rusvas atspalvis. Virš akių yra ryškus baltas „antakis“. Snapas ilgas, plonas ir lenktas žemyn. Tokia forma leidžia paukščiui lengvai pasiekti vabzdžius ir jų kiaušinėlius giliuose žievės plyšiuose. Uodega turi standžias, smailas uodegos plunksnas (panašiai kaip geniniai paukščiai), kurios tarnauja kaip atrama kopiant kamienu. Be uodegos atramos lipučiui būtų sunku išlaikyti pusiausvyrą ant vertikalaus paviršiaus. Kojos yra trumpos, tačiau pirštai ilgi su stipriai lenktais nagais. Ypač ilgas užpakalinio piršto nagas padeda tvirtai įsikibti į žievės nelygumus. Patinai ir patelės išoriškai yra beveik identiški. Jauniklių viršutinė dalis labiau taškuota (mažiau dryžuota), o pilvas gali būti ne toks tyrai baltas, su smulkiais tamsiais taškeliais šonuose. Morfologiškai jis yra labai panašus į sodinį liputį (Certhia brachydactyla), tačiau miškinis liputis paprastai turi trumpesnį snapą ir ilgesnį užpakalinio piršto nagą. 

     Pagrindinis šios rūšies biotopas daugumoje arealo dalių, ypač Vidurio ir Vakarų Europoje yra spygliuočių ir mišrūs miškai. Lipučiai itin mėgsta senus eglynus ir kėnių miškus. Regionuose, kur nėra giminingo sodinio lipučio (pavyzdžiui, Britų salose ar Rusijos europinėje dalyje), miškinis liputis dažnai sutinkamas ir lapuočių miškuose, ąžuolynuose ar bukynuose. Pietinėje arealo dalyje tai tipiškas kalnų miškų paukštis, sutinkamas iki pat miškų ribos (aukštyje nuo 400 m iki 2000 m ir daugiau). Laipioja medžių kamienais, kopinėdamas remiasi uodega. Lizdą susikrauna medžių plyšiuose, uoksuose, po atskilusia žieve. Deda 5-6 kiaušinius, kurie balsvi ir su rausvomis dėmelėmis. Peri 13-15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 16-17 dienų. Išveda dvi vadas. Minta įvairiais vabzdžiais, kurių ieško pasislėpusių senų medžių žievės plyšiuose.

     Pasižymi plačiu paplitimo arealu, apimančiu didžiąją dalį Eurazijos žemyno vidutinių platumų. Paplitęs beveik visoje Europoje, nuo Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono kalnų pietuose. Britų salose tai vienintelė lipučių rūšis. Arealas driekiasi plačia juosta per visą Rusijos taigos zoną iki pat Ochotsko jūros, Japonijos, Sachalino ir Kurilų salų. Pietuose pasiekia Himalajus, Šiaurės Kiniją ir Korėjos pusiasalį. Lietuvoje tai labai dažna, perinti ir žiemojanti paukščių rūšis. Svarbu paminėti, kad Pietų ir Vidurio Europoje (įskaitant dalį Lenkijos ir Baltarusijos) miškinio lipučio arealas persidengia su labai panašaus sodinio lipučio (Certhia brachydactyla) arealu. Lietuvoje sodinis liputis yra labai retas, todėl beveik visi pas mus matomi lipučiai yra būtent miškiniai.