Liputiniai (Certhiidae) yra mažų žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima, paplitusi Šiaurės pusrutulio miškingose vietose ir Užsachario Afrikoje. 

     Kūno sandara leidžia efektyviai judėti vertikaliais paviršiais ir rasti maistą ten, kur kiti paukščiai nepasiekia. Labai lengvi paukščiai, sveriantys vos 7–13 gramų. Viršutinė kūno dalis yra rudai marga (dryžuota ir dėmėta), imituojanti medžio žievę ir kerpes. Apatinė dalis dažniausiai yra balta arba pilkšva. Snapas ilgas, plonas ir lenktas žemyn. Tai specializuotas įrankis, skirtas ištraukti vabzdžius bei jų lervas iš siauriausių žievės plyšių. Turi standžias, smailas uodegos plunksnas, kurios veikia kaip atrama (panašiai kaip genių). Įdomu tai, kad uodegos plunksnos šeriasi ne visos iškart: vidurinės lieka tol, kol atauga šoninės, kad paukštis niekada neprarastų stabilumo. Kojos trumpos, bet pėdos stiprios su itin ilgais, stipriai lenktais nagais. Ypač ilgas užpakalinio piršto nagas padeda tvirtai įsikibti į grublėtą žievę. 

     Gyvena įvairiuose miškuose. Šie paukščiai pasižymi unikaliu maitinimosi būdu – jie spirale kyla medžio kamienu aukštyn, plonu, lenktu snapu ieškodami vabzdžių ir vorų žievės plyšiuose. Pasiekę viršūnę, jie nusileidžia prie kito medžio pagrindo ir vėl pradeda kilimą. Liputiniai lizdus dažniausiai krauna siauruose plyšiuose tarp atšokusios medžio žievės ir kamieno.

     Paplitę visame Šiaurės pusrutulyje bei tam tikrose Afrikos ir Azijos dalyse. Jų paplitimas glaudžiai susijęs su senų, brandžių miškų buvimu. Dauguma rūšių (gentis Certhia) gyvena Eurazijoje (nuo Airijos iki Japonijos) ir Šiaurės Amerikoje (nuo Aliaskos iki Nikaragvos). Dėmėtieji liputiniai (Salpornis) turi unikalią, „pertrūktą“ populiaciją – viena rūšis gyvena Užsachario Afrikoje, kita – centrinėje Indijoje. Pietinėse arealo dalyse liputiniai dažnai tampa kalnų paukščiais. Pavyzdžiui, Himalajuose, Kinijoje ar Turkijoje jie sutinkami iki 2000–3000 m aukštyje virš jūros lygio.