Chalcides ocellatus - Dėmėtasis chalcidas

     Dėmėtasis chalcidas (Chalcides ocellatus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, scinkinių (Scincidae) šeimos roplių rūšis.

     Suaugę individai pasiekia 15-30 cm ilgį ir sveria apie 22-39 g. Kūnas cilindriškas, pailgas ir aptakus. Galva kūgio formos. Snukis smailėjantis, plokščias iš apačios. Tai padeda lengviau įsirausti į smėlį. Kaklas silpnai išreikštas. Galva sklandžiai pereina į liemenį. Galūnės labai trumpos, bet pilnai išsivysčiusios. Kiekviena koja turi po 5 pirštus su mažais nagais. Žvynai yra lygūs, blizgūs ir glaudžiai prigulę. Jie sumažina trintį judant po žeme. Po žvynais yra osteodermos (kaulinės plokštelės). Jos sukuria tvirtą, šarvuotą apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. Pagrindinė spalva kinta nuo šviesiai smėlinės, geltonos iki bronzinės ar tamsiai rudos. Kūnas išmargintas juodomis skersinėmis juostomis arba dėmėmis, kurių centruose yra balti taškai (akutės). Pilvas šviesus, dažniausiai baltos, kreminės arba gelsvos spalvos, be ryškių raštų. Klausos angos yra mažos, apsaugotos žvyneliais nuo smėlio patekimo. Akys vidutinio dydžio su judriais vokais. Apatinis vokas turi skaidrų „langelį“, leidžiantį matyti net užsimerkus po smėliu. Uodega stora, cilindriška, sudaro apie pusę viso kūno ilgio. Gali būti numetama pavojaus atveju.

     Gyvena sausose, akmenuotose vietose, smėlio kopose, krūmynuose, o taip pat soduose ir žemės ūkio naudmenose. Labai prisitaikanti rūšis. Šie scinkai aktyviai medžioja ir juda tik šviesiuoju paros metu. Kūno temperatūrą reguliuoja judėdami tarp saulėtų (šiltų) ir pavėsyje esančių (vėsių) teritorijų. Naktį ir esant ekstremaliam karščiui slepiasi po akmenimis, augalų šaknimis arba įsirausia giliai į smėlį. Tai gyvavedė rūšis. Kiaušiniai vystosi patelės kūno viduje, o jaunikliai gimsta jau pilnai išsivystę ir pasirengę savarankiškam gyvenimui. Toks dauginimosi būdas apsaugo embrionus nuo ekstremalių sausrų ir temperatūros svyravimų dykumose. Patelė kartą per metus (vasarą) atsiveda nuo 2 iki 6 jauniklių. Rūšiai būdingas kanibalizmas – suaugę individai kartais gali suėsti svetimus jauniklius. Jauniklių po gimimo neprižiūri. Medžioja vabalus, skruzdėles, svirplius, šimtakojus, vorus bei įvairių vabzdžių lervas. Didžiąją dalį vandens poreikio patenkina su maistu ir laižydami ryto rasos lašus nuo augalų. 

     Natūraliai paplitęs Viduržemio jūros pakrantėse, Pietų Europoje (Graikijoje, Italijoje, Maltoje), Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Dėl naminių gyvūnėlių prekybos ir augalų transportavimo rūšis sėkmingai įsitvirtino JAV (Kalifornijoje, Arizonoje, Floridoje).