Paprastasis chameleonas (Chamaeleo chamaeleon) yra driežų (Sauria) pobūrio, chameleoninių (Chamaeleonidae) šeimos roplys. 

     Šios rūšies suaugusių individų bendrasis kūno ilgis, įskaitant kibią uodegą, dažniausiai svyruoja nuo 20 iki 40 cm. Galvos sritį puošia nedidelis, iš žvynų sudarytas šalmas, o išilgai nugaros vidurio linijos driekiasi žema, dantyta skiauterė. Šoninėse kūno dalyse ryškėja dvi šviesios, išilginės juostos, padedančios identifikuoti rūšį nepriklausomai nuo bendros odos spalvos kaitos. Galūnėse suaugę pirštai sudaro priešpriešines grupes, pritaikytas tvirtai apimti substratą. Skirtingai nuo jemeninio chameleono (Chamaeleo calyptratus), paprastojo chameleono galvos šalmas yra gerokai žemesnis ir neturi aukštos, skiauterėtos keteros. Ši rūšis taip pat neturi jokių kietų raginių darinių ar išaugų ant snukio, kuriais pasižymi Džeksono chameleonas (Trioceros jacksonii). Nuo stambaus panterinio chameleono (Furcifer pardalis) jis skiriasi žymiai smulkesniu kūno sudėjimu ir blankesne, ne tokia kontrastinga spalvų palete. Taip pat šis driežas neturi papildomų odos skiaučių galvos srityje, kurias demonstruoja skiauterėtasis chameleonas (Furcifer unterwegeri). Galiausiai, priešingai nei kai kurios genties Brookesia rūšys, paprastasis chameleonas pasižymi pilnai išsivysčiusia kibia uodega ir aktyviu medžių laipiojimo būdu. 

     Tai tipiškas krūmynų ir medžių gyventojas, aptinkamas Viduržemio jūros tipo makvijos krūmynuose, alyvmedžių giraitėse, pamiškėse, kopų augalijoje bei priemiesčių soduose. Afrikos arealo dalyse jis įsikuria sausringose stepėse ir oazėse, kur laikosi ant spygliuotų krūmų ar eukaliptų. Paprastasis chameleonas yra dieninis, šaltakraujis gyvūnas, kurio biologinis aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Ryte jis tamsina odos spalvą, kad sugertų daugiau saulės šilumos, o įkaitęs – šviesėja. Paprastieji chameleonai  veda pavienį gyvenimo būdą ir yra itin teritoriniai gyvūnai. Sutikę tos pačios lyties atstovą, jie demonstruoja agresiją: pučia kūną, šnypščia, keičia spalvą į ryškius gąsdinimo tonus ir gali įnirtingai kautis. Tai tipiškas vabzdžiaėdis, tykojantis grobio nejudėdamas. Pagrindinį racioną sudaro skėriai, svirpliai, musės, drugiai ir kiti vabzdžiai, kuriuos gyvūnas pačiumpa lipniu, raumeningu liežuviu. Poravimosi sezonas vyksta vasaros pabaigoje, o rudenį patelė nusileidžia ant žemės, iškasa iki 30 cm gylio duobę ir sudeda 20–40 kiaušinių. Padėjusi kiaušinius, patelė duobę užkasa, maskuoja substratu ir grįžta į medžius, palikdama palikuonis likimo valiai. Kiaušinių inkubacija dirvožemyje trunka itin ilgai – nuo 9 iki 12 mėnesių, o jaunikliai išsirita tik kitą vasarą. Šiaurinėse arealo dalyse (pvz., Europoje) nukritus oro temperatūrai, chameleonų biologiniai procesai sulėtėja. Žiemos mėnesiais jie pereina į pusiau pasyvios būsenos sąstingį, slėpdamiesi tankioje lajoje arba po medžių šaknimis. 

     Tai vienintelė chameleoninių šeimos rūšis, kurios natūralus paplitimo geografinis arealas apima ir Europą. Pietų Europoje natūralios (arba labai seniai natūralizavusios) populiacijos gyvena Pietų Portugalijoje (Algarvėje) ir Pietų Ispanijoje (Andalūzijoje). Taip pat rūšis aptinkama Graikijai priklausančioje Samoso saloje, Kipre ir Maltoje. Šiaurės Afrikoje driežai plačiai paplitę visoje Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantės zonoje – nuo Vakarų Sacharos ir Maroko per Alžyrą, Tunisą, Libiją iki Šiaurės Egipto bei Sinajaus pusiasalio. Artimuosiuose Rytuose arealas tęsiasi per Izraelį, Palestiną, Jordaniją, Libaną, Siriją, Iraką bei Turkijos pietinę ir rytinę dalis. Rūšis taip pat sutinkama Arabijos pusiasalio pietvakariuose – Saudo Arabijoje ir Jemene. Žmogaus veiklos dėka ši rūšis buvo įvežta ir sėkmingai introdukuota Pietų Italijoje (Apulijos ir Kalabrijos regionuose, kur sėkmingai plinta) bei Madeiros ir Kanarų salose.