Gandriniai paukščiai (Ciconiiformes) yra paukščių (Aves) būrys, kuriam priklauso gana stambūs paukščiai. Šiuolaikinėje klasifikacijoje priklauso tik viena šeima – gandriniai (Ciconiidae).

     Tai stambūs ar vidutinio dydžio paukščiai. Jų svoris svyruoja nuo 1 kg (mažasis gandras) iki 9 kg (marabu), o aukštis gali siekti net 152 cm. Snapas ilgas, stiprus ir masyvus, dažniausiai tiesus arba šiek tiek užriestas į viršų. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kiaurasnapiai gandrai (Anastomus), turi specifinį snapo tarpą. Turi itin ilgą kaklą (sudarytą iš 15–20 slankstelių) ir ilgas, plonas kojas, pritaikytas vaikščioti po seklumas ar aukštą žolę. Skirtingai nei garniai, gandrai skrenda ištiesę kaklą į priekį. Sparnai yra ilgi, platūs ir stiprūs, kas leidžia šiems paukščiams puikiai sklandyti naudojantis šiltojo oro srovėmis (termikais). Dominuojančios spalvos – balta, juoda ir pilka. Kai kurių rūšių galva ir kaklas gali būti be plunksnų, apaugę tik ryškia oda. Dauguma rūšių neturi gerklų raumenų (syrinx), todėl yra beveik begarsiai. Pagrindinis jų komunikacijos būdas – snapo kalenimas. 

     Gandriniai paukščiai renkasi atviras, drėgnas vietoves, tačiau skirtingos rūšys turi savo prioritetus. Baltieji gandrai dažniausiai įsikuria šalia žmogaus – sodybose, ganyklose ir šienaujamose pievose, kur lengva rasti grobio trumpoje žolėje. Juodieji gandrai yra slapukai ir renkasi brandžius, drėgnus miškus toli nuo žmonių, apsistodami netoli miško upelių ar ežerų. Tropinės rūšys dažnai aptinkamos mangrovėse, dumblėtose jūros pakrantėse, ryžių laukuose ir potvynių užliejamose savanose. Dauguma rūšių yra monogamai. Jie krauna masyvius lizdus iš šakų medžiuose, ant uolų ar net pastatų stogų bei kaminų. Dėtyje būna 3–5 kiaušiniai, kuriuos patinas ir patelė peri pasikeisdami apie 33–34 dienas. Jaunikliai lizde išbūna iki 70 dienų. Šiaurinėse platumose gyvenančios rūšys (pvz., baltasis gandras) yra tolimieji migrantai, žiemojantys Afrikoje ar Pietų Azijoje. Tai mėsėdžiai paukščiai. Nors gandrai dažnai siejami su varlėmis, jos sudaro tik nedidelę raciono dalį. Jie medžioja vabzdžius (žiogus, vabalus), žuvis, roplius (gyvates, driežus), smulkius žinduolius (peles, kurmius) ir net kitų paukščių jauniklius. Maisto jie ieško vaikščiodami ir snapu staigiai griebdami grobį. Gandrai laikomi indikatorine rūšimi – jų gausa tiesiogiai atspindi bendrą aplinkos kokybę ir bioįvairovės būklę. 

      Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia jų rūšių įvairovė aptinkama tropinio ir subtropinio klimato zonose. Afrikoje ir Pietų Azijoje gandrų įvairovė didžiausia. Čia gyvena tokios rūšys kaip afrikinis marabu, afrikinis gandrėnas ar indinis kiaurasnapis gandras. Naujajame pasaulyje aptinkamos tik trys rūšys: amerikinis gandrėnas, žabiru ir Pietų Amerikos gandras. Europoje ir Vakarų Azijoje peri tik dvi rūšys – baltasis ir juodasis gandrai.