Gandriniai (Ciconiidae) yra gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio vienintelė šeima. Šiai grupei priklauso 19–20 rūšių.

     Tai vidutinio ir didelio dydžio paukščiai, kurių masė svyruoja nuo 1 kg (Ciconia abdimii) iki 9 kg (marabu). Kūnas stambus, tvirto sudėjimo. Snapas ilgas, stambus ir smailėjantis. Snapo forma varijuoja priklausomai nuo rūšies mitybos: Ciconia genties snapai yra tiesūs, o, pavyzdžiui, kiaurasnapių (Anastomus) snapai turi specifinį tarpą tarp posnapių sraigių kiautams traiškyti. Kaklas ilgas (turi 15–20 slankstelių), skrydžio metu laikomas ištiestas (skirtingai nei garnių). Kai kurios rūšys (pvz., marabu ar afrikinis gandrėnas) turi plikas, beplunksnes galvos ar kaklo sritis, kurios gali būti ryškių spalvų. Kojos labai ilgos, pritaikytos braidyti. Turi keturis pirštus: trys priekiniai pirštai pamatinėje dalyje sujungti nedidele plėvele, o užpakalinis pirštas gerai išvystytas ir remiasi į žemę. Plunksnos dažniausiai juodos ir baltos spalvų, tačiau snapas, kojos ar oda aplink akis dažnai būna ryškiai raudoni, geltoni arba oranžiniai. Gandriniai paukščiai neturi garniams būdingų „pudrinių“ plunksnų. Sparnai ilgi, platūs ir suapvalinti, pritaikyti sklandymui naudojant kylančias šilto oro sroves (termikus). Uodega trumpa. Gandrai neturi apatinių gerklų raumenų (syrinx), todėl negali giedoti. Pagrindinis jų komunikacijos būdas – snapo kalenimas. Patinai ir patelės išvaizda beveik nesiskiria, tačiau patinai paprastai būna iki 15 % didesni už pateles. 

     Dauguma rūšių yra glaudžiai susijusios su šlapynėmis. Dažniausiai aptinkami pelkėse, upių slėniuose, ežerų pakrantėse ir užliejamose pievose. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, baltasis gandras, puikiai jaučiasi kultūriniame kraštovaizdyje – ganyklose, šviežiai nušienautose pievose ar netoli žmogaus sodybų. Juodieji gandrai pirmenybę teikia seniems, ramiems miškams netoli vandens, o kai kurios rūšys (pvz., Baltapilvis gandras) gali perėti net ant uolų. Marabu ir kai kurios kitos rūšys dažniau aptinkamos sausesnėse savanose ar pusdykumėse, ypač ten, kur gausu maitos. Gali gyventi pavienėmis poromis (pvz., juodieji gandrai) arba kurti dideles kolonijas (pvz., kai kurios afrikinės rūšys ar baltieji gandrai palankiose vietose). Krauna didžiulius, masyvius lizdus iš šakų, kuriuos naudoja daugelį metų. Lizdus įrengia medžiuose, ant pastatų stogų, uolų ar elektros stulpų. Dažniausiai deda 3–5 baltus kiaušinius. Perėjimo procese (trunka 4–6 savaites) dalyvauja abu tėvai. Jaunikliai išsirita regintys, tačiau silpni ir reikalaujantys nuolatinės priežiūros. Lizde išbūna apie 60–70 dienų. Tai aktyvūs plėšrūnai. Maistą renka vaikščiodami žeme ar braidydami sekliuose vandenyse. Mintą varliagyviais, žuvimis, ropliais, smulkiais žinduoliais (pelėnais) ir stambiais vabzdžiais. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, marabu, yra maitėdžiai.

     Gandrinių šeimos paukščiai yra paplitę beveik visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir didžiąją dalį Šiaurės Amerikos bei Australijos. Daugiausia rūšių sutinkama tropinėje Azijoje (8 rūšys) ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos (6 rūšys). Amerikoje gyvena tik 3 rūšys: amerikinis gandrėnas, žabiru ir Pietų Amerikos gandras. Europoje ir vidutinio klimato Azijoje paplitusios tik dvi rūšys – baltasis ir juodasis gandrai. Tolimuosiuose Rytuose taip pat sutinkamas retas kininis gandras (Ciconia boyciana). Dauguma rūšių yra sėslios ir gyvena šiltuose kraštuose, o šiaurinės rūšys yra tolimieji migrantai, žiemoti skrendantys į Afriką ar Pietų Aziją.