Taukėlapinis švitrūnas (Cistus symphytifolius) yra švitrūninių (Cistaceae) šeimos augalas. Tai Kanarų salų endemikas.

     Tai visžalis krūmas, pasiekiantis nuo pusės iki dviejų metrų aukštį. Šio augalo gausiai šakotas stiebas su amžiumi medėja, o jauni ūgliai būna tankiai plaukuoti ir lipnūs. Priešpriešiniai lapai yra kiaušiniški arba pailgai lancetiški, smailėjantys, trumpakočiai, su ryškiu gyslų tinklu. Lapų lakštai pasižymi šiurkščiu, raukšlėtu paviršiumi ir yra padengti švelniais, pilkšvais plaukeliais. Viršūninėse arba pažastinėse kekėse susitelkę žiedai yra taisyklingi, dvilyčiai ir stambūs, siekiantys penkių centimetrų skersmenį. Dvispalvę taurelę sudaro penki plaukuoti taurėlapiai, saugantys vidines žiedo dalis. Penki platūs, ploni, šiek tiek susiglamžę vainiklapiai yra ryškiai purpuriškai rožinės spalvos. Žiedo centre aiškiai matoma viena piestelė su purka ir itin gausus geltonų kuokelių ratas. Po apdulkinimo subręsta daugiasėklė, sumedėjusi viršutinė dėžutė, kuri prinokusi taisyklingai plyšta į penkias sąvaras. 

     Šis krūmas auga subtropinio klimato kalnų zonose, dažniausiai nuo 450 iki 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai yra tipinis kanarinių pušynų (Pinus canariensis) miško paklotės ir miško aikštelių augalas. Jis dažnai sudaro bendrijas su kitais salų krūmais bei puskrūmiais. Augalas geriausiai veši visiškai atvirose, saulėtose vietose. Jis auga ant skurdžių, uolėtų, vulkaninės kilmės dirvožemių, kurie pasižymi itin geru vandens pralaidumu ir mažu humuso kiekiu. Augalas žydi pavasarį. Žiedus apdulkina vabzdžiai (bitės, kamanės, žiedmusės), kuriuos vilioja ryškūs purpuriniai vainiklapiai ir gausios žiedadulkės. Kaip ir daugelis kitų švitrūninių, rūšis pasižymi kryžminiu apdulkinimu. Cistus symphytifolius yra ugniai atsparus augalas. Gaisro metu suaugę krūmai paprastai sudega, tačiau jų dirvožemyje esantis sėklų bankas išlieka gyvybingas. Ekstremalus gaisro karštis suardo kietą sėklos luobelę, o tai veikia kaip fizinis stimulas, sužadinantis masinį ir vienalaikį sėklų dygimą pelenais patręštoje dirvoje. Kad sumažintų vandens garinimą, augalas yra padengtas liaukiniais bei paprastaisiais plaukeliais. Šios liaukos išskiria lipnią, aromatinę dervą (panašią į labdaną), kuri padengia lapų lakštus ir apsaugo juos nuo perkaitimo bei drėgmės praradimo. 

     Paplitęs penkiose vakarinėse ir centrinėse Kanarų salose: Tenerifėje, La Palmoje, Gran Kanarijoje, La Gomeroje, El Hiere. Rytinėse, sausesnėse salose (Lanzarotėje ir Fuerteventuroje) šis augalas nesutinkamas.