Magnolijainiai (Magnoliopsida) yra augalų (Plantae) karalystės, gaubtasėklių (Angiospermae) induočių grupės klasė. Šiai grupei būdinga tai, kad sėkloje yra dvi sėklaskiltės (pirmieji lapeliai, pasirodantys dygstant). Ši klasė yra itin gausi – jai priklauso apie 240 000 rūšių visame pasaulyje.

     Sėkloje visada yra dvi sėklaskiltės (embrioniniai lapeliai). Sudygęs augalas pirmiausia išskleidžia šią porą lapelių, kurie dažnai skiriasi nuo vėlesnių, tikrųjų lapų. Lapai pasižymi tinklišku gyslotumu. Tai reiškia, kad gyslos šakojasi ir sudaro tinklą, o ne eina lygiagrečiai kaip vienaskilčių. Lapai gali būti paprastieji arba sudėtiniai, išsidėstę pražangiai, priešpriešiais arba ratu. Indų ryšulėliai stiebe išsidėstę tvarkingu ratu (cilindru). Tai leidžia augalui turėti kambį – specialų audinį, užtikrinantį antrinį storėjimą (medėjimą), todėl tarp magnolijainių yra daug medžių ir krūmų. Paprastai vystosi liemeninė šaknų sistema. Pagrindinė šaknis auga tiesiai žemyn, o nuo jos atsišakoja smulkesnės šoninės šaknys. Žiedo dalių (taurėlapių, vainiklapių, kuokelių) skaičius paprastai yra 4 arba 5 kartotinis (pvz., 5 vainiklapiai, 10 kuokelių). Daugumos magnolijainių (tikrųjų dviskilčių) žiedadulkės turi tris poras (apertūras), tačiau primityvesnėms grupėms (pvz., pačioms magnolijoms) būdingos žiedadulkės su viena pora. Sėklos vystosi užuomazgoje, kuri po apvaisinimo tampa vaisiumi. Vaisių įvairovė milžiniška – nuo riešutų iki uogų ar dėžučių.

     Dėl savo morfologinės įvairovės (nuo milžiniškų medžių iki smulkių vienmečių žolių) jie užima labai skirtingas nišas. Magnolijainiai dominuoja lapuočių ir mišriuose miškuose. Jie sudaro tiek aukštąjį medžių ardą (ąžuolai, bukai), tiek krūmų (lazdynai) bei žolių (žibuoklės, plautės) sluoksnius. Nors žolynuose gausu vienaskilčių (miglinių), magnolijainiai (dobilai, vėdrynai, astriniai augalai) čia atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant biologinę įvairovę ir maitinant apdulkintojus. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi vandenyje (pvz., vandens lelijos, lūgnės) arba pelkėse. Dykumose ir pusdykumėse dominuoja kserofitai – augalai, gebantys kaupti vandenį arba mažinti jo garinimą (pvz., karpažoliniai, kaktusiniai). Magnolijainiai sudaro didžiąją dalį kultūrinių augalų (vaismedžiai, daržovės) ir piktžolių, kurios klesti žmogaus pakeistoje aplinkoje.

      Magnolijainiai paplitę visuose žemynuose, išskyrus visišką Antarktidos ledyną. Didžiausia įvairovė atogrąžų miškuose (Pietų Amerika, Pietryčių Azija, Centrinė Afrika), kur jie sudaro miško skliautą. Jų galima rasti aukštikalnėse (iki pat sniego linijos), dykumose (kaktusai, sukulentai) ir net arktinėse tundrose (nykštukiniai karklai).