Rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus) yra žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikas. 

     Rudasis pelėnas yra smulkus, kompaktiško kūno sudėjimo graužikas. Suaugusio gyvūno kūno ilgis svyruoja nuo 80 iki 120 mm. Šios rūšies uodega yra santykinai trumpa ir siekia tik 35–60 mm, o tai sudaro apie pusę kūno ilgio. Suaugęs individas sveria maždaug 15–40 gramų, priklausomai nuo sezono ir maisto išteklių. Charakteringiausias kailio bruožas yra ryškiai rusva, kaštoninė nugaros pusė. Šonų kailis palaipsniui šviesėja ir įgyja pilkšvą ar gelsvą atspalvį. Pilvo sritis pasižymi kontrastingu šviesiai pilku arba gelsvai baltu atspalviu. Gyvūno snukutis yra bukas, suapvalintas ir trumpas, o akys – nedidelės bei tamsios. Ausų kaušeliai yra palyginti trumpi, suapvalinti ir tik nežymiai išsikiša iš tankaus kailio. Uodega yra aiškiai dvispalvė: jos viršutinė dalis tamsi, o apatinė – balta. 

     Tai tipiška miško ekosistemų rūšis. Labiausiai mėgsta mišrius miškus bei brandžius lapuočių (ypač ąžuolynus ir skroblynus) masyvus su tankiu pomiškiu. Aptinkamas ir spygliuočių taigoje. Gyvūnui būtina tanki žolės danga, suneštos šakų krūvos, virtuoliai medžiai bei kelmai, kurie suteikia saugų prieglobstį nuo plėšrūnų. Sėkmingai įsikuria krūmais apaugusiuose paupiuose, paežerėse, gyvatvorėse bei miško kirtavietėse. Aktyvus ištisus metus (nežiemoja). Paros bėgyje maitinimosi periodus keičia poilsio fazės tiek dieną, tiek naktį, tačiau didžiausias aktyvumo pikas stebimas prietemos metu.Subrendusios patelės aktyviai gina savo individualias teritorijas nuo kitų patelių, o patinų gyvenamieji arealai yra didesni ir persidengia su kelių patelių teritorijomis. Negilius urvus rausia po samanų danga, kelmais ar medžių šaknimis. Lizdus suka iš sausų žolių, samanų ir lapų. Rudasis pelėnas yra visaėdis, nors pagrindą sudaro augalinis maistas. Minta medžių sėklomis (gilėmis, riešutais), uogomis, žaliaisiais augalais, grybais bei samanomis. Vasarą racioną papildo vabzdžiais, lervomis ir kirmėlėmis. Veisimosi sezonas trunka nuo pavasario iki ankstyvo rudens (balandžio–rugsėjo mėnesiais). Patelės yra itin vislios ir per metus gali išvesti 3–4 vadas. Nėštumas trunka apie 18–21 dieną, o vadoje gimsta 3–8 akli ir pliki jaunikliai. Jie subręsta labai greitai ir jau po kelių mėnesių patys gali daugintis. Šios rūšies populiacijos pasižymi cikliniais gausumo svyravimais, kurie tiesiogiai priklauso nuo maisto išteklių (pvz., gausaus ąžuolų ar skroblų derėjimo) miške. 

     Paplitęs beveik visoje Europoje – nuo Skandinavijos šiaurėje (iki pat poliarinio rato) ir Didžiosios Britanijos vakaruose iki Pirėnų kalnų, Šiaurės Italijos bei Balkanų pusiasalio pietuose. Ilgą laiką Airijoje šių gyvūnų nebuvo, tačiau XX amžiuje jie buvo atsitiktinai introdukuoti ir sėkmingai kolonizavo pietinę bei pietvakarinę salos dalį. Arealas rytuose driekiasi per visą Rusijos miškų zoną (Vakarų Sibirą) iki pat Baikalo ežero, Altajaus ir Sajanų kalnų bei šiaurinio Kazachstano. Izoliuotos populiacijos aptinkamos šiaurinėje ir vakarinėje Turkijos dalyse. Lietuvoje rudasis pelėnas yra itin dažna ir vietinė rūšis. Jie tolygiai paplitę visoje šalies teritorijoje, kur tik yra jiems tinkamų buveinių.