Uoliniai gekonai (Cnemaspis) yra gekoninių (Gekkonidae) šeimos roplių gentis. Ši gentis pasižymi itin didele biologine įvairove – šiuo metu žinoma daugiau nei 100 rūšių, o naujos vis dar atrandamos, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje. Cnemaspis gentis herpetologų yra laikoma viena iš sudėtingiausių grupių, nes rūšys atrodo beveik identiškos, bet genetiškai yra visiškai skirtingos. Mokslininkai jas identifikuoja skaičiuodami žvynelius po mikroskopu (pvz., pilvo žvynų eiles, porų skaičių ant šlaunų) arba atlikdami DNR tyrimus.

     Kūnas lieknas, vidutinio dydžio (dažnai 30–50 mm atstumas nuo snukio iki kloakos – SVL) ir šiek tiek suplotas. Nugara dengta smulkiais grūdelių formos žvyneliais, tarp kurių gali būti didesnių, iškilusių gumburėlių. Kai kurios rūšys ant šonų turi spygliškus gumburėlius. Pilvo srities žvynai gali būti lygūs arba briaunoti, o po uodega esantys žvynai skiriasi priklausomai nuo rūšies – vienų jie maži ir netaisyklingi, kitų – aiškiai padidėję, šešiakampiai. Skirtingai nei dauguma naktinių gekonų, Cnemaspis turi apvalius vyzdžius. Turi ryškius, vientisus vokus aplink akis. Dažniausiai galva yra pailga, plokščia ir aiškiai atskirta nuo kaklo. Pirštai yra ilgi, liekni ir išlenkti. Jų pamatinė dalis cilindriška, o galinė dalis suspausta, todėl pirštas sudaro kampą. Jie neturi plačių kibiamųjų pagalvėlių, būdingų kitiems gekonams. Visi pirštai turi nagus. Patelės neturi porų, o patinai ant šlaunų (femoralinės poros) arba prieš kloaką (prekloakinės poros) dažnai turi specialias poras sekreto išskyrimui. Patinai dažnai yra ryškesni, ypač poravimosi metu, ir gali turėti specifines spalvines dėmes ant pilvo ar gerklės. 

     Jie gyvena uolų plyšiuose, urvuose ar ant didelių riedulių pavėsingoje miško aplinkoje. Kai kurios rūšys gyvena ant medžių kamienų (arborealinės) arba tarp nukritusių lapų ir šaknų. Renkasi vėsias, drėgnas ir šešėliuotas vietas. Saulėkaitoje šie gekonai pasirodo retai, nes yra jautrūs perkaitimui. Dėl prisirišimo prie konkrečių uolų darinių, daugelis rūšių yra aptinkamos tik viename kalno šlaite ar slėnyje. Nors jie priklauso gekonams, dauguma jų aktyvūs dieną arba prieblandoje. Jų apvalūs vyzdžiai pritaikyti geram matymui šviesoje. Ant vertikalių paviršių yra itin vikrūs. Kadangi neturi didelių kibiamųjų pagalvėlių, jų judėjimas labiau remiasi ilgais, kibiais nagais ir kampuotais pirštais, kurie leidžia tvirtai laikytis už uolų nelygumų. Jų pagrindinė apsauga yra kamufliažas. Kūno raštai (dėmės, juostos) puikiai atkartoja samanotų uolų ar medžio žievės tekstūrą. Pajutę pavojų, jie žaibiškai dingsta giliuose plyšiuose. Deda kietu kiautu dengtus kiaušinius (paprastai 2 vnt.). Daugeliui rūšių būdinga komunalinė kiaušinių dėjimo elgsena – tame pačiame uolos plyšyje kiaušinius gali sudėti kelios dešimtys patelių. Kiaušiniai dažnai priklijuojami prie uolos paviršiaus. Maitinasi smulkiais nariuotakojais: skruzdėlėmis, mažais vabalais, vorais ir termitais, kuriuos randa savo aplinkoje. 

     Pietų Azija yra pagrindinis genties centras, kur rūšių skaičius auga kasmet. Daugiausia rūšių telkiasi Vakarų Gatuose. Čia rūšys pasižymi itin mažu paplitimo arealu (dažnai gyvena tik viename slėnyje). Taip pat randami Centrinėje Indijoje ir Rytų Gatuose. Šri Lanka garsėja dideliu endeminių rūšių skaičiumi. Čia Cnemaspis gekonai aptinkami nuo drėgnųjų tropinių miškų iki sausringų uolėtų vietovių. Pietryčių Azijoje paplitusios rūšys dažnai vadinamos „karstiniais gekonais“, nes yra stipriai prisirišusios prie kalkakmenio uolų ir urvų sistemų. Izoliuotos uolų formacijos veikia kaip „salos sausumoje“, kuriose evoliucionuoja unikalios, tik tam kalnui būdingos rūšys. Ilgą laiką buvo manoma, kad Cnemaspis gentis gyvena ir Tropinėje Afrikoje (nuo Kenijos iki Kamerūno). Atlikus genetinius tyrimus, beveik visos Afrikos rūšys buvo išskirtos į atskirą gentį – Ancylodactylus. Nors jos morfologiškai labai panašios į azijines, evoliuciškai jos skiriasi. Tad tikroji Cnemaspis gentis šiandien laikoma grynai azijine. Šie gekonai nemigruoja. Jie tūkstantmečius gali gyventi toje pačioje uoloje. Upė ar nedidelis lygumos ruožas be uolų jiems yra neįveikiama kliūtis, todėl kiekviena izoliuota kalva Azijoje gali turėti savo unikalią Cnemaspis rūšį.