Gekoniniai (Gekkonidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, driežų pobūrio roplių šeima, kuriai priklauso daugiau nei 1 700 rūšių.

     Kūno forma varijuoja nuo plokščios (pritaikytos slėptis plyšiuose) iki cilindrinės. Dydis svyruoja nuo vos 1,6 cm (Sphaerodactylus ariasae) iki daugiau nei 35–40 cm (Rhacodactylus leachianus). Kūnas dengtas plona, švelnia oda su smulkiais grūdėtais žvyneliais. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Leopardinis gekonas, turi stambesnius, iškilusius gumburėlius ant nugaros. Oda dažnai pasižymi hidrofobiškumu (atstumia vandenį) ir antibakterinėmis savybėmis. Dauguma turi dideles galvas ir itin dideles akis su vertikaliais vyzdžiais (naktinėms rūšims). Svarbus bruožas – suaugę, skaidrūs vokai, suformuojantys apsauginę membraną (kaip gyvačių), kurią gekonai valo liežuviu. Išimtis yra Eublepharinae pošeimis, turintis judinamus vokus. Kojų pirštai išsiskiria kibiomis pagalvėlėmis, padengtomis milijonais mikroskopinių šerelių. Tai leidžia gekonams bėgioti vertikaliomis sienomis ir net lubomis nenaudojant jokių klijų ar siurbtukų. Terestrinės (antžeminės) rūšys gali turėti paprastesnius, tiesius pirštus be tokių pagalvėlių. Uodega gali būti cilindrinė, plokščia (panaši į lapą) arba sustorėjusi. Daugelyje rūšių uodega tarnauja kaip riebalų saugykla. Gekonai pasižymi autotomija – gebėjimu numesti uodegą esant pavojui. Patinai dažnai būna stambesni, su platesnėmis galvomis nei patelės. 

     Gekonai yra kosmopolitai, sutinkami beveik visuose šiltuose regionuose. Tropiniuose miškuose gyvena medžiuose besislepiančios rūšys (pvz., Phelsuma, Rhacodactylus). Jų biotopas pasižymi didele drėgme ir gausia augmenija. Dykumose ir pusdykumėse aptinkamos antžeminės rūšys (pvz., Eublepharis macularius), kurios gyvena uolų plyšiuose ar urvuose, kad išvengtų dieninio karščio. Rūšys, prisitaikiusios gyventi ant stačių uolų, dažnai turi itin plokščią kūną, leidžiantį pasislėpti siauriausiuose plyšiuose. Daug rūšių (pvz., Hemidactylus) puikiai prisitaikė gyventi šalia žmonių – ant pastatų sienų, soduose ar rūsiuose, kur jas traukia šviesos viliojami vabzdžiai. Dauguma gekonų yra aktyvūs naktį. Jie šilumą pasisavina ne tiesiogiai iš saulės, o nuo įšilusių paviršių (uolų, medžių žievės). Turi puikią naktinę regą (spalvas skiria net esant labai silpnam apšvietimui) ir jautrią uoslę, kurią sustiprina Jakobsono organas gomuryje. Yra viena iš nedaugelio driežų šeimų, naudojanti balsą. Jie leidžia garsus gindami teritoriją arba ieškodami partnerio. Dauguma ėda vabzdžius, tačiau stambesnės rūšys gali sumedžioti smulkius graužikus ar kitus driežus. Kai kurios rūšys taip pat laižo nektarą ir ėda prinokusius vaisius. 

     Gekoninių šeimos driežai yra paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Kadangi tai šaltakraujai gyvūnai, didžiausia jų įvairovė ir gausiausia populiacija aptinkama tropinio ir subtropinio klimato zonose.