Alžyrinė septyntaškė boružė (Coccinella algerica) yra boružinių (Coccinellidae) šeimos vabalas, labai artimas septyntaškei boružei (Coccinella septempunctata). Dėl Coccinella algerica taksonominės padėties šiuo metu yra diskutuojama. Pagrindinis klausimas: ar tai atskira rūšis, ar tik geografinis Coccinella septempunctata porūšis. Dabar egzistuoja dvi konkuruojančios interpretacijos. Vieni laikosi nuomonės, kad tai yra atskira rūšis, kiti - kad tai yra Coccinella septempunctata algerica, t. y. Šiaurės Afrikos / Kanarų salų septyntaškės boružės porūšis. Pastaraisiais metais genetiniai ir reprodukciniai tyrimai linksta į antrą variantą. 2023 m. publikuotas darbas parodė, kad europinės Coccinella septempunctata ir Šiaurės Afrikos Coccinella algerica populiacijos sėkmingai kryžminasi, duoda vaisingus palikuonis, neturi aiškios reprodukcinės izoliacijos.

     Coccinella algerica morfologiškai yra labai panaši į septyntaškę boružę (Coccinella septempunctata), tačiau turi keletą specifinių anatominių ir išorinių skirtumų. Kūno ilgis svyruoja nuo 5,1 iki 8,3 mm. Patelės vidutiniškai yra šiek tiek didesnės už patinus, tačiau bendras rūšies populiacijos dydis yra nežymiai mažesnis už septyntaškės boružės. Kūnas ovalus, vidutiniškai išgaubtas. Žiūrint iš šono, antsparnių išlinkimas yra mažiau pastebimas ir plokštesnis nei septyntaškės boružės. Antsparniai ryškiai raudoni arba oranžiniai, turintys 7 juodas dėmes. Viena bendra dėmė yra prie skydelio (sujungimo vietoje), o kitos šešios išsidėsčiusios po tris kiekviename antsparnyje. Šios dėmės dažniausiai būna didesnės nei septyntaškės boružės. Prieškrūtinėlė visiškai juoda, išskyrus priekinius kampučius, kuriuose yra dvi stambios, gelsvai baltos, kvadrato ar trikampio formos dėmės. Galva juoda su dviem mažomis šviesiomis dėmėmis prie vidinių akių kraštų. Burnos aparatas (viršutinė lūpa, žandai) iš dalies balsvai gelsvi. Kojos visiškai juodos. Pagrindinis bruožas, pagal kurį C. algerica 1977 m. buvo išskirta kaip atskira rūšis, yra patinų genitalijų (tegmene) sandara. C. algerica vidurinė genitalijų skiltis yra trumpesnė, kriaušės formos ir plačiausia ties savo centru. C. septempunctata vidurinė skiltis yra labiau cilindrinė, trikampio formos ir plačiausia ties pačiu pagrindu.

     C. algerica aptinkama Viduržemio jūros pusiau drėgname ekoregione, kuriam būdingos švelnios žiemos ir šiltos vasaros. Ši rūšis ekologiškai pakeičia septyntaškę boružę tose vietose, kur pastarosios nėra (pavyzdžiui, Kanarų salose). Gyvena atvirose, saulėtose pievose, kopose bei pakelių krūmynuose, kur gausu amarais užkrėstų laukinių augalų. Šios boružės masiškai apgyvendina vaismedžių sodus, pupinių augalų pasėlius bei daržoves šiltnamiuose. Dažnai aptinkama ir retuose medynuose, medžių lajose ir miesto želdynuose. Viena patelė padeda nuo 26 iki 105 kiaušinėlių. Esant optimaliai 21–25°C temperatūrai ir 44–52% drėgmei, pilnas vystymosi ciklas (nuo kiaušinėlio iki suaugėlio) trunka vidutiniškai 25 dienas. Kiaušinėliai išsirita per 4 dienas. Priklausomai nuo vietovės ir aplinkos sąlygų, lervos praeina 4 arba 5 stadijas (penktoji lervos stadija mokslininkų buvo aprašyta kaip išskirtinis šios rūšies bruožas). Per metus išvysto iki 3 generacijų. Aktyvus plėšrūnas. Tiek suaugę vabalai, tiek lervos maitinasi amarais (Aphidoidea), kuriuos medžioja ant daugiau nei 20 skirtingų augalų šeimų. 

     Paplitusi Šiaurės Afrikoje (Alžyre, Tunise ir Maroke) ir Kanarų salose. Taip pat oficialiai registruota Italijai priklausančiose salose į pietus nuo Sicilijos Lampedūzoje, Linosoje ir Pantelerijoje. Iberijos pusiasalyje vabalai aptinkami pietinėje jo dalyje bei Gibraltare.