Boružiniai (Coccinellidae) yra vabalų (Coleoptera) šeima. Pasaulyje išskiriama daugiau nei 6 000 šių vabalų rūšių. 

     Vabalai paprastai yra smulkūs ar vidutinio dydžio, svyruoja nuo 0,8 iki 18 milimetrų. Kūnas yra ovalus, trumpas, su stipriai išgaubta nugara ir plokščia pilvelio apačia. Daugelis rūšių turi ryškias įspėjamąsias spalvas – raudoną, geltoną ar oranžinę su juodais taškais (arba atvirkščiai). Šios spalvos įspėja plėšrūnus, kad vabalas yra neskanus ar nuodingas. Galva maža, dažnai iš dalies įtraukta į prieškrūtinėlę. Joje yra graužiamieji burnos organai, didelės briaunotos akys ir trumpos 8–11 narelių antenos (jų galas užsibaigia nedidele buožele). Prieškrūtinėlė plati, skydo formos, dažnai dengianti dalį galvos. Ant jos esantys raštai (taškai, dėmės) yra svarbus požymis rūšims nustatyti. Antsparniai tai pakitusios priekinės sparnų poros, kurios saugo plėvinius skraidomuosius sparnus. Antsparniai dažniausiai yra ryškių spalvų, su juodais, baltais ar raudonais taškais, juostelėmis arba dėmėmis. Kojos trumpos, bet stiprios, skirtos greitai bėgioti augalų paviršiumi. Pėdos sudarytos iš 4 narelių, tačiau trečiasis narelis yra labai mažas ir paslėptas antrame, todėl vizualiai atrodo, kad pėda turi tik 3 narelius. Kojų nageliai dažnai turi papildomus dantukus, padedančius laikytis ant slidžių lapų. 

     Boružės aptinkamos pačiose įvairiausiose sausumos ekosistemose, kur tik veisiasi jų medžiojami objektai. Gyvena pievose, ganyklose, miškų pakraščiuose, proskynose, soduose, parkuose, dirbamuose laukuose. Žemės ūkio naudmenos boružėlėms yra idealus biotopas dėl dirbtinai susidarančių didžiulių kenkėjų koncentracijų. Gyvena ir miesto skveruose, namų soduose, šiltnamiuose. Invazinė azijinė boružė (Harmonia axyridis) yra puikiai prisitaikiusi prie urbanistinės aplinkos ir rudenį masiškai renkasi ant pastatų sienų ar skverbiasi į vidų ieškodama šilumos. Kai kurios specializuotos boružėlių rūšys gyvena išskirtinai ant pakrančių augalų (pavyzdžiui, nendrių ar karklų). Tai pilnos metamorfozės vabzdžiai. Ciklas susideda iš 4 stadijų: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka apie 4–7 savaites, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Pavasarį (kovo–balandžio mėn.) boružės nubunda ir aktyviai maitinasi. Gegužės mėnesį vyksta poravimasis. Patelės deda geltonų kiaušinėlių sankaupas (po 10–50 vnt.) apatinėje lapų pusėje, dažniausiai tiesiai į amarų kolonijų židinius, kad išsiritusios lervos iškart turėtų maisto. Tiek lervos, tiek suaugėliai yra itin sėslūs ir agresyvūs plėšrūnai. Viena boružėlė per savo gyvenimą suėda iki 5 000 amarų ar kitų smulkių vabzdžių. Jei trūksta maisto, lervos gali pasižymėti kanibalizmu – suėsti dar neišsiritusius kiaušinėlius ar silpnesnes lervas. Rudenį, atvėsus orams, suaugę vabalai ieško saugių vietų žiemoti. Jos susirenka į dideles grupes (kartais tūkstantines kolonijas) po medžių žieve, miško paklotėje, akmenų plyšiuose ar pastatų konstrukcijose. Žiemą jų organizme sulėtėja medžiagų apykaita ir jos būna anabiozės būsenoje. 

     Boružės aptinkamos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jos sėkmingai gyvena tiek šalto, tiek šilto klimato zonose.