Dykuminis kranklys (Corvus ruficollis) yra varninių (Corvidae) šeimos paukštis, paplitęs dykumų ir sausringų vietovių zonose nuo Šiaurės Afrikos per Arabijos pusiasalį iki Vidurinių Rytų.
Tai stambus paukštis (52–56 cm ilgio), beveik prilygstantis paprastajam krankliui. Nors atrodo juodas, jo galva ir kaklas turi būdingą rudo atspalvio blizgesį, kuris geriausiai matomas iš arti arba esant tam tikram apšvietimui. Snapas vidutinio ilgio, stiprus ir šiek tiek lenktas, bet lieknesnis nei paprastojo kranklio. Snapo pagrindą dengia standžios šeriuotos plunksnos. Akių rainelė yra tamsiai ruda arba beveik juoda. Ant gerklės esančios plunksnos yra pailgos, tačiau ne tokios „pašiauštos“ ar stambios kaip paprastojo kranklio. Sparnai ilgi ir smailėjantys, pritaikyti sklandyti karšto oro srovėse (termikuose). Skrydyje matoma pleišto formos uodega, kuri yra būdinga visiems krankliams, tačiau dykuminio kranklio ji yra kiek proporcingai trumpesnė nei jo didžiojo giminaičio.
Ši rūšis aptinkama išskirtinai aridinėse ir pusdykumių zonose: smėlio kopose, akmeningose plynaukštėse, uolėtuose kalvotuose rajonuose ir sausose stepėse. Mėgsta vietoves su retais krūmais ir pavieniais medžiais. Dažnai lankosi oazėse, palmių giraitėse, dykumų gyvenvietėse ir netoli kariuomenės stovyklų ar šiukšlynų, kur lengviau randa maisto likučių. Dažniausiai matomi poromis arba mažomis šeimyninėmis grupėmis. Tačiau vietose, kur gausu maisto, gali susirinkti į didelius būrius (kartais iki kelių šimtų ar net tūkstančio individų, pavyzdžiui, Žaliojo Kyšulio salose). Tai sėslus paukštis, nevykdantis tolimų migracijų. Visgi jis gali klajoti eškodamas vandens ar maisto šaltinių po liūčių. Puikiai naudojasi šiltomis oro srovėmis (termikais) sklandymui virš dykumos peizažo. Lizdus krauna aukštai, kad apsaugotų nuo plėšrūnų: uolų plyšiuose, medžių viršūnėse arba ant elektros stulpų. Deda 4–6 kiaušinius, kuriuos peri apie 20–22 dienas. Būdamas visaėdis, rdykuminis kranklys yra tikras išlikimo meistras. Minta dvėseliena, driežais, gyvatėmis, vabzdžiais (ypač skėriais), smulkiais graužikais. Taip pat minta ir grūdais, datulėmis ir kitais dykumų vaisiais. Pajūrio regionuose gali maitintis išmesta žuvimi. Pasižymi aukštu intelektu. Pastebėta, kad dykuminiai krankliai gali susikooperuoti medžioklėje, pavyzdžiui, vienas paukštis užblokuoja driežo urvo išėjimą, o kitas jį puola.
Paplitimo arealas apima didžiulę teritoriją, besitęsiančią per Šiaurės Afriką, Arabijos pusiasalį ir Centrinę Aziją. Rūšis paplitusi beveik visame Sacharos regione – nuo Maroko ir Mauritanijos vakaruose iki Egipto ir Sudano rytuose. Ji taip pat aptinkama Žaliojo Kyšulio salose bei Sokotros saloje netoli Somalio krantų. Sutinkami visoje Arabijos pusiasalio teritorijoje (Saudo Arabijoje, Jemenas, Omanas, JAE), taip pat Izraelyje, Jordanijoje, Sirijoje bei Irake. Arealas Azijoje tęsiasi per Iraną, Pietų ir Centrinį Kazachstaną, Turkmėniją, Uzbekistaną iki pat Afganistano ir pietvakarių Pakistano.