Baziliskiniai (Corytophanidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, driežų pobūrio roplių šeima, kuriai priklauso 9–11 rūšių.

     Tai vidutinio dydžio driežai, kurių atstumas nuo snukio iki kloakos (SVL) paprastai svyruoja nuo 9 iki 20 cm. Turi iš šonų suplotą, liekną kūną ir itin ilgą uodegą, kuri dažnai yra 2–2,5 karto ilgesnė už patį kūną. Dauguma rūšių turi gerai išvystytus kaktos šalmus, suformuotus iš viršugalvio kaulų. Šios struktūros naudojamos gynybinėms demonstracijoms – pasukę galvą šonu, driežai atrodo gerokai didesni ir labiau bauginantys plėšrūnus. Jie turi ilgas, plonas kojas, pritaikytas tiek greitam bėgimui, tiek laipiojimui medžiais. Kūno žvynai gali būti lygūs arba su briaunelėmis. Dauguma rūšių turi nugaros keterą, kuri tęsiasi nuo galvos šalmo išilgai nugaros. Kaip ir kitų iguaninių grupių, Corytophanidae dantys yra pritvirtinti prie vidinės žandikaulio sienelės, o tai padeda juos atskirti nuo agamų ar chameleonų. Basiliscus genties driežai ant užpakalinių kojų pirštų turi specialius odos atvartus, kurie padeda jiems bėgti vandens paviršiumi. 

     Gyvena drėgnuosiuose tropiniuose miškuose, sausuose krūmynuose ir savanose. Corytophanes ir Laemanctus beveik visą laiką praleidžia medžių lajose ar ant žemų krūmų, yra puikūs laipiotojai. Basiliscus rūšys dažniausiai aptinkamos žemesnėse miško pakopose, netoli upių ir upelių, kur jos kaitinasi saulėje ant virš vandens palinkusių šakų. Jie sutinkami nuo jūros lygio iki maždaug 1 300–2 000 metrų aukščio kalnuotose vietovėse. Pajutę pavojų, jie sustingsta, pasikliaudami maskuote, arba naudoja savo „šalmus“, kad atrodytų didesni. Baziliskai naudoja savo unikalią savybę bėgti vandens paviršiumi, kad greitai paspruktų nuo sausumos plėšrūnų. Dauguma rūšių yra kiaušinius dedantys, tačiau Corytophanes percarinatus išsiskiria tuo, kad yra gyvavedė – tai reta savybė šioje šeimoje. Minta vabzdžiais ir smulkiais stuburiniais (pavyzdžiui, kitais driežais ar žuvimis). Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, baziliskai, yra visaėdžiai – jų racione gali būti iki 10–30% augalinio maisto (vaisių, žiedų).

     Šie driežai yra Amerikos endemikai, paplitę nuo centrinės Meksikos iki šiaurės vakarų Pietų Amerikos (Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos). Kai kurios rūšys (ypač juostuotasis bazilikas, Basiliscus vittatus) yra patekusios į Pietų Floridą (JAV), kur laikomos invazinėmis.