Gegutiniai (Cuculidae) yra gegutinių paukščių (Cuculiformes) šeima. Lizdinis parazitizmas yra žymiausia šios šeimos savybė, nors ji būdinga tik apie 40% rūšių. 

     Gegutinių šeimos paukščiai pasižymi didele morfologine įvairove – nuo smulkių, blizgančių rūšių iki stambių sausumos bėgikų. Mažiausios yra bronzinės gegutės (Chrysococcyx), kurių ilgis apie 15–16 cm, o svoris – tik apie 17 g. Didžiausios yra dirvinės gegutės (Carpococcyx) ir pentinuotosios gegutės (Centropus), galinčioa siekti net 90 cm ilgį (įskaitant uodegą). Raukšlėtasnapė gegutė (Scythrops novaehollandiae) sveria iki 630 g. Dažniausiai vyrauja slepiamosios spalvos – pilka, ruda, juoda ar balta. Tačiau kai kurios tropinės rūšys pasižymi ryškiu, metališkai blizgančiu žaliu ar mėlynu plunksnos žvilgesiu. Daugeliui rūšių būdingi skersiniai dryžiai ant krūtinės ar pilvo (pvz., paprastajai gegutei, kuri dėl to panaši į paukštvanagį). Gegučių plunksnos paprastai yra minkštos ir po stipraus lietaus greitai permirksta, todėl jos dažnai stebimos besišildančios saulėje ir džiovinančios išskleistus sparnus. Viena svarbiausių savybių – zigodaktilinės kojos. Tai reiškia, kad du pirštai (antrasis ir trečiasis) nukreipti į priekį, o kiti du (pirmasis ir ketvirtasis) – atgal. Tokia sandara padeda paukščiams tvirtai laikytis ant šakų arba greitai bėgti žeme. Snapas vidutinio ilgio, stiprus ir dažniausiai šiek tiek lenktas žemyn. Dauguma rūšių turi ilgas, laiptuotas uodegas. Skrendant ji tarnauja kaip vairas, o sausumos rūšims padeda išlaikyti pusiausvyrą manevruojant. Priklausomai nuo gyvenimo būdo, sparnų forma skiriasi. Tolimas migracijas atliekančios rūšys (pvz., paprastoji gegutė) turi ilgus ir smailius sparnus, o sėslios, sausumos rūšys – trumpesnius ir apvalesnius. 

     Dauguma rūšių gyvena tankiuose tropiniuose ar vidutinių platumų miškuose, kur slapstosi medžių lajose. Kai kurios rūšys (pvz., dirvinės gegutės) renkasi sausringas dykumas, savanas ar stepes. Tam tikros rūšys, pavyzdžiui, pentinuotosios gegutės, dažnai sutinkami nendrynuose ar šalia pelkių. Kai kurios rūšys puikiai jaučiasi soduose, parkuose ar žemės ūkio naudmenose. Maždaug 50–60 rūšių pačios lizdų nesuka. Jos deda kiaušinius į kitų paukščių (šeimininkų) lizdus. Gegutės kiaušiniai dažnai evoliuciškai supanašėja su šeimininko kiaušinių spalva ir raštu. Dauguma Cuculidae rūšių (apie 60 %) pačios krauna lizdus, peri kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais. Pavyzdžiui, vikšralesės gegutės (Crotophaginae) krauna vieną bendrą lizdą, į kurį kelios patelės deda kiaušinius ir kartu juos prižiūri. Dauguma rūšių minta vabzdžiais, ypač plaukuotais vikšrais, kurių kiti paukščiai dažniausiai vengia. Kai kurios rūšys taip pat ėda vaisius ar smulkius stuburinius. 

     Gegutiniai yra kosmopolitinė šeima, paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Nors gegučių galima sutikti įvairiose klimato zonose, didžiausia rūšių įvairovė aptinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.