Monarchas keliauninkas (Danaus plexippus) yra pleštekinių (Nymphalidae) šeimos drugys.

     Suaugusio drugio sparnų plotis siekia nuo aštuonių iki dešimties centimetrų. Priekiniai sparnai ir užpakaliniai sparnai yra ryškiai oranžiniai, išraižyti storomis juodomis gyslomis. Sparnų kraštus puošia plati juoda juosta su daugybe smulkių, baltų taškelių. Viršutinė galvos ir krūtinės dalis yra tamsi, taip pat nusėta baltais taškais. Patinai nuo patelių skiriasi mažomis, juodomis kvapiosiomis liaukomis ant užpakalinių sparnų gyslų. Patelių sparnų gyslos vizualiai atrodo gerokai platesnės ir tamsesnės nei patinų. Drugio burnos aparatas yra virtęs ilgu, susisukusiu straubliuku, skirtu siurbti augalų nektarą. Pilvelis susideda iš segmentų, yra pailgas ir tamsios spalvos su šviesesniais ruožais. Ant galvos esančios dvi siūliškos antenos atlieka svarbią uoslės ir jutimo funkciją. 

     Vasaros (veisimosi) biotopas apima atviras teritorijas, tokias kaip pievos, laukai, pakelės, ganyklos, priemiesčių parkai ir sodai. Svarbiausia šio biotopo sąlyga – gausiai paplitę klemalių (Asclepias) genties augalai. Žiemos laikotarpiu Šiaurės Amerikos populiacijos žiemoja labai specifinėse vietose. Rytinė populiacija apsistoja Meksikoje, Drugių monarchų biosferos rezervate, kur renkasi drėgnuose, vėsiuose kalnų miškuose ant kėnių šakų. Vakarinė populiacija žiemoja Kalifornijos pakrantėje, dažniausiai introdukuotų eukaliptų, pušų ar kiparisų giraitėse.  Vasarinės kartos drugiai gyvena trumpai (apie 2–5 savaites) ir yra orientuoti tik į dauginimąsi. Paskutinės, rudeninės kartos drugiai nebręsta lytiškai, tik po žiemos, pavasarį subręsrą lytiškai. Šios kartos drugiai gyvena iki 8 mėnesių ir atlieka visą tolimąją migraciją į pietus. Patelės deda kiaušinėlius po vieną ant klemalių lapų. Išsiritęs vikšras intensyviai maitinasi, kelis kartus neriasi, o vėliau virsta lėliuke, iš kurios išsirita suaugęs drugys. Vikšrai yra monofagai – jie maitinasi tik klemalių lapais. Iš augalų jie pasisavina nuodingus kardenolidus (širdį veikiančius glikozidus), todėl patys tampa toksiški plėšrūnams. Suaugėliai yra polifagai – jie ilgu straubliuku siurbia įvairių žydinčių augalų nektarą, kad apsirūpintų energija skrydžiui. 

     Danaus plexippus yra kosmopolitinė rūšis. Šiaurės Amerika yra pagrindinis šios rūšies kilmės centras ir didžiausia jos buveinė. Rytinė populiacija paplitusi į rytus nuo Uolinių kalnų – nuo Pietų Kanados iki JAV rytinės pakrantės. Šie drugiai migruoja žiemoti į Drugių monarchų biosferos rezervatą Meksikoje. Vakarinė populiacija gyvena į vakarus nuo Uolinių kalnų. Rudenį jie traukia žiemoti į Kalifornijos pakrantę. Floridoje, Meksikos įlankos pakrantėse ir Karibų jūros salose gyvenantys monarchai dėl šilto klimato nemigruoja ir yra sėslūs. XIX–XX amžiuje, plintant jų mitybiniams augalams, monarchai sėkmingai kolonizavo naujas teritorijas pasaulyje. Drugys plačiai paplitęs Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Havajuose bei Indonezijoje. Šios populiacijos dažniausiai yra sėslios arba migruoja trumpais atstumais. Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyvena atskira monarchų populiacija (dažnai laikoma porūšiu), kuri neaptinkama Šiaurės Amerikoje. Europoje nuolatinės veisimosi populiacijos yra įsitvirtinusios tik pačiuose Europos pietvakariuose – Portugalijoje, Ispanijoje (Andalūzijoje), Kanarų salose, Azoruose bei Madeiroje.