Dvisparniai (Diptera) yra vienas didžiausių vabzdžių būrių, kuriam priklauso musės, uodai, mašalai. Šiems vabzdžiams būdinga tai, kad jie turi tik vieną porą funkcionalių plėviškų priekinių sparnų, o užpakaliniai sparnai yra redukuoti ir virtę mažais pusiausvyros organais – dūzgiais (halteres).

     Galva prie krūtinės prisegta laisvai. Burnos organai laižomieji (musių) arba duriamieji (uodų), tačiau niekada nebūna graužiamieji. Antenos nariuotos. Kojos ilgos, kartais net labai ilgos. Letenos 3-5 – narės. Sparnai su gyslomis, todėl atskirų rūšių gyslų skaičius ir jų išsidėstymas būna skirtingas. Pilvelis susideda iš 3-10 segmentų.

     Pasižymi pilna metamorfoze – pereina kiaušinėlio, lervos (dažnai vadinamos dygliapilviais arba lervomis be kojų), lėliukės ir suaugėlio stadijas. Lervos kirmėliškos išvaizdos, bekojės, dažniausiai su mažyte galva, tik uodų ji gerai matoma. Kai kurios lervos kenkia augalams, gyvena gyvų augalų audiniuose, kitos dvisparnių lervos gyvena puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje. Yra ir plėšrių lervų, ir parazitinių, gyvenančių kitų gyvūnų kūne. Lėliukės laisvosios ir dengtosios. Suaugę dvisparniai minta dažniausiai žiedų nektaru. Kai kurios rūšys būna plėšrios arba minta šiltakraujų gyvūnų krauju. Kai kurie dvisparniai perneša infekcines ligas (pvz., tikrieji uodai ir kt.).

     Randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, ir užima beveik visas sausumos bei gėlo vandens nišas. Pasaulyje aprašyta apie 152 000 – 160 000 rūšių, tačiau manoma, kad bendras jų skaičius gali siekti iki milijono. Dvisparniai yra svarbūs apdulkintojai (ypač žiedmusės), skaidytojai (lervos padeda suirti organinėms medžiagoms) ir maisto grandinių dalis. Kai kurios rūšys yra ligų (maliarijos, geltonojo drugio) platintojai, žemės ūkio kenkėjai arba gyvulių parazitai. Vaisinės muselės (Drosophila) yra vieni svarbiausių genetikos tyrimų objektų.