Uodiniai dvisparniai (Nematocera) yra dvisparnių (Diptera) pobūris, kuriam priklauso įvairūs uodai, uodeliai ir mašalai. Pasaulyje priskaičiuojama dešimtys tūkstančių šio pobūrio rūšių, kurios sudaro labai didelę dalį visos dvisparnių (Diptera) įvairovės.

     Tai gana primityvūs dvisparniai. Galva yra gerai išvystyta, laisva ir judri, turinti dideles facetines akis bei dažniausiai neturinti paprastųjų akelių. Svarbiausias pobūrio diagnostinis bruožas yra ilgos, siūliškos arba šeriškos antenos, kurias sudaro du pamatiniai segmentai ir daugianarė flagelė, turinti nuo 6 iki daugiau nei 30 narių. Patinų antenos dažnai būna plunksniškos, apaugusios tankiais plaukeliais, kurie atlieka jautrių klausos organų funkciją ieškant patelių. Burnos aparatas yra duriamasis-čiupiamasis arba laižomasis, o kai kurių šeimų suaugėlių jis yra visiškai redukuotas. Krūtinė pasižymi stambiu vidukrūtiniu (mesothorax), nes skrydžiui yra naudojama tik viena priekinių sparnų pora. Užpakalinė sparnų pora yra pakitusi į mažus, pusiausvyrą skrydžio metu reguliuojančius dūzgius. Gyslotumas yra primityvus, o patys sparnai dažnai būna skaidrūs, kartais padengti smulkiais žvyneliais arba plaukeliais išilgai gyslų. Kojos yra išskirtinai ilgos ir plonos, sudarytos iš klubo, sukamojo, šlaunies, blauzdos ir penkianarės letenos su nageliais. Pilvelis yra ištęstas, cilindro formos, sudarytas iš devynių ar dešimties segmentų, kurių viršutinės plokštelės vadinamos tergitais, o apatinės – sternitais. Pilvelio gale patelės turi kiaušdėtę, o patinai – sudėtingos struktūros kopuliacijos aparatą, vadinamą hipopigijumi (hypopygium). Daugelio rūšių lervos turi gerai išsivysčiusią galvos kapsulę su graužiamuoju burnos aparatu, o tai jas morfologiškai skiria nuo aukštesniųjų dvisparnių lervų. 

     Uodiniai dvisparniai pasižymi didele ekologine įvairove, o jų gyvybinis ciklas yra glaudžiai susijęs su drėgnomis aplinkomis. Lervos vystosi stovinčiame vandenyje, upėse, pelkėse, dumble ir laikinose balose. Suaugėliai aptinkami pavėsingose vietose, miškuose, pievose, krūmynuose ir soduose. Kai kurios rūšys gyvena trūnijančioje medienoje, drėgnoje dirvoje, grybuose ar urvuose. Tai pilnos metamorfozės vabzdžiai, vystosi praeidami kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio (imago) stadijas. Lervos minta detritu, dumbliais ar mikroorganizmais, o suaugėliai – nektaru, augalų sultimis arba krauju. Patinai prieš poravimąsi dažnai buriasi į didelius, ore šokančius spiečius virš pastebimų aplinkos objektų. 

     Tai kosmopolitinė vabzdžių grupė, paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Uodiniai dvisparniai sėkmingai gyvena nuo poliarinių tundrų iki tropinių atogrąžų miškų ir dykumų oazių. Jie aptinkami tiek žemumose, tiek aukštikalnėse – pavyzdžiui, Chionea genties rūšys yra aktyvios ant sniego kalnuose.