Retažiedė skruobenė (Dyckia remotiflora) yra bromelijinių (Bromeliaceae) šeimos augalų rūšis. 

     Priešingai nei dauguma tropinių bromelijų, šis augalas labiau primena sukulentą. Šis augalas auga tankiomis, simetriškos formos rozetėmis, kurios bėgant laikui suformuoja plačius, neaukštus kilimus. Skirtingai nuo daugelio kitų bromelijinių šeimos narių, ši rūšis turi stiprią, giliai į dirvą įsišaknijančią šaknų sistemą. Lapai yra tiesūs arba šiek tiek išlenkti, standūs, kietos tekstūros ir smailėjantys į viršūnę. Jų paviršius pasižymi melsvai žalia arba sidabriškai pilka spalva, kurią suteikia apsauginis vaško sluoksnis. Lapų kraštuose išsidėstę aštrūs, tamsiai rudi arba juodi dygliukai, saugantys augalą nuo žolėdžių. Apatinė lapų pusė dažnai yra išmarginta smulkiais šviesiais ruožais, padedančiais sulaikyti drėgmę sausros metu. Žydėjimo laikotarpiu iš rozetės centro išauga tvirtas, stačias, iki vieno metro aukštį siekiantis žiedynkotis. Daugelio kitų Dyckia genties rūšių žiedynai būna tankūs, o šios rūšies ryškiai oranžiniai žiedai ant ilgo stiebo išsidėstę pastebimai retais, dideliais atstumais vienas nuo kito. Žiedynas yra paprastos arba šiek tiek šakotos kekės formos. Patys žiedai yra vamzdiški, trijų vainiklapių, pasižymintys ryškia oranžine arba geltona spalva. Po sėkmingo apdulkinimo augalas subrandina sausas, sumedėjusias dėžutes, kuriose slepiasi smulkios, sparnuotos sėklos. Priešingai nei monocarpiniai augalai, ši Dyckia po žydėjimo nežūsta ir toliau augina naujus šoninius ūglius. 

     Šis augalas yra puikiai prisitaikęs prie ekstremalių, atvirų buveinių sąlygų. Augalas daugiausia aptinkamas pampos biomo pievose, upių baseinuose (pavyzdžiui, Urugvajaus upės baseine) bei uolėtose vietovėse iki 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Natūralioje aplinkoje tai yra uolinis arba antžeminis augalas. Jis auga tiesiai ant pliko granito, smiltainio ar kitų uolienų paviršių, įsitvirtindamas uolų plyšiuose. Šis biotopas pasižymi visišku šešėlio nebuvimu. Augalai visą dieną kepa tiesioginėje, intensyvioje saulės šviesoje. Uolų atodangose praktiškai nėra humuso ar gilaus dirvožemio sluoksnio. Šaknys auga labai sekliame uolienų dūlėsių ar smėlio mišinyje, kuris po lietaus akimirksniu išdžiūsta. Biotopui būdingi drėgni periodai, kaitaliojami su stipriomis sausromis. Augalas išmoko išgyventi ilgus periodus be vandens, naudodamas savo kietus lapus kaip drėgmės rezervuarą. Šiose atvirose ekosistemose natūraliai kyla sezoniniai gaisrai, o teritorijose vyksta intensyvus gyvulių ganymas, prie kurio dygliuotos Dyckia remotiflora kolonijos yra evoliuciškai prisitaikiusios (dygliai saugo nuo gyvūnų, o požeminiai stalonai padeda atgimti po gaisro). Priešingai nei epifitinės bromelijos (kurios vandenį renka lapų skrotelėmis), Dyckia remotiflora turi stiprią šaknų sistemą, pritaikytą siurbti vandenį iš gilių uolų plyšių ar smėlingos dirvos. Dauguma bromelijų žydi tik kartą gyvenime ir po to nunyksta (monokarpiniai augalai). Dyckia remotiflora yra daugiametis augalas, kurio pagrindinė rozetė po žydėjimo išlieka gyva ir sėkmingai žydi kitais metais. Ryškiai oranžiniai, nektaro turtingi žiedai gamtoje pritraukia specifinius apdulkintojus. Pagrindiniai jų apdulkintojai laukinėje gamtoje yra kolibria ir stambios bitės, kurias vilioja ryški žiedų spalva ir vamzdiška forma. Augalo subrandintos sėklos turi plonus, membraninius sparnelius. Tai leidžia joms sklisti vėjo pagalba, o tai padeda augalui kolonizuoti naujas uolų atodangas sausojo sezono metu. Be sėklinio dauginimosi, šis augalas pasižymi stipriu vegetatyviniu vystymusi. Ji aktyviai formuoja stalonus (šoninius ūglius), kurie leidžia greitai užimti teritoriją ir sukurti genetiškai identiškų augalų kolonijas, taip padidinant išgyvenamumą nepalankiomis sąlygomis. 

     Retažiedė skruobenė natūraliai paplitusi Pietų Amerikos subtropinėje zonoje. Jos geografinis arealas apima tris valstybęs. Rūšis paplitusi Brazilijos pietinėje ir pietrytinėje dalyse – ypač Rio Grandės (Rio Grande do Sul) ir Santa Katarinos (Santa Catarina) valstijose. Argentinoje aptinkama šiaurės rytinėje dalyje, daugiausia Korienteso (Corrientes) ir Entre Rioso (Entre Ríos) provincijose. Urugvajuje augalas plačiai išsibarstęs rytinėje bei centrinėje dalyse, pavyzdžiui, Montevideo, Kaneloneso ir Takuarembo departamentuose.