Alavijinis ežeinis (Echium wildpretii) yra agurklinių (Boraginaceae) šeimos augalas. Kanarų endemikas.

     Tai išskirtinės išvaizdos, dvimetis arba daugiametis monokarpinis augalas, stebinantis savo forma. Pirmaisiais vegetacijos metais jis suformuoja tankią, taisyklingą pamatinių lapų rozetę, kuri primena sidabrišką kupolą. Šie linijiškai lancetiški lapai yra tankiai apaugę šiurkščiais, pilkšvais plaukeliais, saugančiais augalą nuo intensyvios saulės spinduliuotės. Brandos metais iš rozetės centro išauga milžiniškas, iki 3 metrų aukščio siekiantis, stačias ir sumedėjęs stiebas. Šis stiebas virsta tankiu, kūgio formos šluotelės tipo žiedynu, kuris gali sudaryti net du trečdalius viso augalo aukščio. Žiedyną sudaro tūkstančiai smulkių, piltuvėliškų žiedų, išsidėsčiusių tankiuose suktukuose. Šių žiedų vainklapiai pasižymi ryškia, sodria koralų raudonumo arba rausva spalva, kuri vėliau gali įgyti melsvą atspalvį. Iš žiedo gilumos grakščiai išorėn kyšo ilgi kuokelių siūlai su melsvomis dulkinėmis, suteikiantys žiedynui purumo įspūdį. Po ilgo ir gausaus žydėjimo augalas subrandina sėklas – riešutėlius – ir, užbaigęs savo gyvavimo ciklą, visiškai nunyksta. 

     Pagrindinės populiacijos telkiasi Tenerifės saloje, Teidės ugnikalnio šlaituose (Teidės nacionaliniame parke). Jis aptinkamas 1200–2200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Augavietėms būdingas didelis paros temperatūrų skirtumas, intensyvi saulės spinduliuotė ir mažas kritulių kiekis. Žiemą šiuose aukščiuose neretai pasitaiko šalnų bei iškrenta sniegas. Augalas įsitvirtina skurdžiame uolėtame substrate, vulkaniniame šlake, smėlyje ir bazaltinių uolų plyšiuose. Šiai aplinkai būdingas ekstremaliai greitas vandens drenažas. Augalas gyvena kaip dvimetė arba daugiametė žolė. Jis kelerius metus kaupia maisto medžiagas lapų rozetėje ir sužydi tik vieną kartą gyvenime. Po sėklų subrandinimo visas augalas visiškai išsenka ir žūsta. Tankus, pilkšvas lapų plaukuotumas atlieka dvigubą funkciją – atspindi perteklinę saulės šviesą ir sumažina vandens garinimą per žioteles. Ilga liemeninė šaknis leidžia pasiekti drėgmę, esančią giliuose uolienų plyšiuose. Masinis ir ryškus žydėjimas gegužės–birželio mėnesiais pritraukia daugybę vabzdžių. Šis augalas yra ypatingas medunešis, ugnikalnio šlaituose maitinantis vietines laukines bites ir kamanes. Šių ežeinių medus pasižymi šviesia spalva ir švelniu skoniu. Augalas plinta išskirtinai sėklomis, kurias išbarsto vėjas arba žemyn šlaitu plaunantis lietaus vanduo. Sėklos gali išlikti gyvybingos sausoje vulkaninėje dirvoje kelerius metus, laukdamos dygimui palankaus drėgnesnio periodo. 

     Tikrasis alavijinis ežeinis yra natūraliai paplitęs tik Tenerifės saloje, kur jo gausiausios populiacijos auga Teidės ugnikalnio subalpinėje zonoje. Gran Kanarijoje šis augalas natūraliai neauga, tačiau aukštikalnių rajonuose jis yra introdukuotas žmogaus kaip dekoratyvinė rūšis.