Godinė etmija (Ethmia bipunctella) yra juodataškių čiuopiklinių kandžių (Ethmiidae) šeimos drugių rūšis. 

     Šio drugio sparnų plotis siekia nuo 19 iki 28 mm. Priekiniai sparnai pasižymi itin kontrastinga ir dvispalve morfologine struktūra. Viršutinė sparnų dalis palei priekinį kraštą yra intensyviai juoda. Apatinė priekinių sparnų pusė palei vidinį kraštą yra baltos spalvos. Juodojoje sparnų zonoje išryškėja kelios specifinės baltos dėmės, o baltajame fone – juodi taškai. Drugio krūtinėlė yra balta su penkiomis išsidėsčiusiomis juodomis dėmėmis. Užpakaliniai sparnai yra vienalytės pilkos spalvos ir turi šviesesnius kraštinius plaukelius. Šios rūšies vikšrai išsiskiria ryškiu ir margu pilkai melsvu arba juodu kūno raštu. Vikšrų segmentuose aiškiai matomos ryškiai geltonos arba oranžinės skersinės juostos ir didelės juodos karputės. 

     Godinė etmija renkasi sausas, saulėtas ir atviras buveines. Tai ir kelkraščiai, geležinkelių pylimai, apleisti laukai bei pramoninės teritorijos, smėlėti bei akmenuoti pajūrio paplūdimiai ir upių pakrantės. Taip pat sutinkama atviruose šlaituose ir stepinio tipo pievose, kur gausiai auga Boraginaceae (agurklinių) šeimos augalai. Ši rūšis yra glaudžiai susijusi su agurklinių šeimos augalais. Vikšrai maitinasi paprastojo ežeinio (Echium vulgare), vaistinės taukės (Symphytum officinale), vaistinio godo (Anchusa officinalis) lapais ir žiedynais. Vikšrai ant maistinių augalų audžia retus, šilkinius voratinklinius tinklus, kuriuose gyvena ir maitinasi. Per metus išaugina dvi generacijas. Suaugėliai skraido nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio (šiltesnio klimato zonose gali skraidyti ištisus metus). Suaugę drugiai yra aktyvūs dieną, tačiau naktį lengvai priviliojami dirbtiniais šviesos šaltiniais. Dieną jie dažnai ilsisi ant medžių kamienų, stulpų ar tvorų. Rūšis žiemoja lėliukės stadijoje. Lėliukės prisitvirtina ir žiemą praleidžia negyvoje, pūvančioje medienoje arba sausuose augalų stiebuose.

     Rūšis plačiai paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje. Arealas driekiasi nuo Pirėnų pusiasalio ir Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos pietinių dalių, Baltijos šalių bei Ukrainos ir Rusijos europinės dalies. Už Europos ribų ši rūšis natūraliai gyvena Šiaurės Afrikoje bei Azijoje (iki Vidurinių Rytų). Godinė etmija buvo introdukuota ir sėkmingai įsitvirtino Šiaurės Amerikos šiaurės rytuose (JAV ir Kanadoje). Lietuvoje šis drugys yra vietinė Lietuvos faunos rūšis.