Žiogas Eupholidoptera smyrnensis yra didelis, trumpasparnis žiogas, priklausantis žioginių (Tettigoniidae) šeimai. Pirmą kartą aprašytas 1882 m. Brunner von Wattenwyl. Priklauso genetiškai artimų rūšių grupei, vadinamai Eupholidoptera chabrieri kompleksu.

     Suaugėliai pasiekia maždaug 20–30 mm ilgį. Pagrindinė kūno spalva varijuoja nuo šviesiai žalios iki gelsvai žalios. Viršugalvis dažnai būna oranžinis su keliomis juodomis dėmelėmis priekinėje dalyje. Antenos yra gerokai ilgesnės už patį kūną. Priešnugarėlė plokščia ir pailga, šonuose turinti ryškią juodą juostą, kurią rėmina oranžiškai gelsvas kontūras. Pilvelis žalias ir storas, pilvo apačia gelsva, o paskutinis segmentas – juodas. Kojos išskirtinai ilgos, ypač užpakalinės, kurios nusėtos juodomis dėmėmis, raštais ir smulkiais dygliais.  Patinai turi labai trumpus antsparnius, kurie naudojami giesmei skleisti. Pagrindinis skiriamasis bruožas nuo kitų rūšių – specifinė vidinių lytinių organų forma: jų viršūnės yra ilgos, siauros, išsidėsčiusios lygiagrečiai ir arti viena kitos. Patelės turi nedidelius, tamsiai rudus sparnus, kurie beveik visiškai paslėpti po priešnugarėle. Jos išsiskiria kiaušdėtimi, kuri yra šiek tiek išlenkta ir trumpesnė už kūną. 

     Gyvena krūmynuose, miško pakraščiuose, vešlia žole ir krūmais apaugusiose ganyklose bei pievose. Suaugėliai pasirodo vasarą ir ankstyvą rudenį. Jie dažnai laipioja krūmais iki kelių metrų aukščio. Tyrimai parodė, kad šios rūšies kiaušinėliai gali pereiti per kelias diapauzes (poilsio būsenas), padedančias išgyventi nepalankius karštus sezonus.

     Ši rūšis aptinkama pietryčių Balkanų pusiasalyje (Šiaurės Rytų Graikijoje, Pietų Bulgarijoje, europinėje Turkijos dalyje, Rytų Egėjo jūros salose) ir Mažojoje Azijoje. Neseniai pirmą kartą užfiksuota ir Kretos saloje.