Sprindytis Eupithecia rosai yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. Tai yra endeminis Makaronezijos drugys. Šią rūšį 1962 metais pirmasis aprašė austrų entomologas Rudolf Pinker.
Šios rūšies suaugusių drugių išskleistų sparnų plotis yra nedidelis ir siekia 15–18 milimetrų. Priekiniai sparnai yra siauri, pailgi, su palyginti tiesiu priekiniu kraštu ir smailėjančia viršūne. Sparnų pagrindinė spalva yra vienalytė, dominuoja pilkai rudi arba ochriniai atspalviai. Vidurinė sparno dėmė yra labai maža, apvali ir tamsiai rudos spalvos. Skersinės linijos ant priekinių sparnų yra silpnai išreikštos arba beveik nepastebimos. Užpakaliniai sparnai yra kiaušiniškos formos, šiek tiek šviesesni už priekinius ir turi ilgus vienodos, tolygios spalvos kutus. Patinų lytiniame aparate esantis unkusas yra trumpas bei tvirtas, o valva – pailga ir platesnė ties pagrindu. Patinų aštuntasis sternitas yra pleišto formos, su trumpa viršūne ir negilia pamatine įdauba.
Rūšis teikia pirmenybę subtropiniams salų miškams (ypač laurų miškams) bei kalnuotoms vietovėms su krūmynais ir miškų pakraščiais. Jiems reikalingas drėgnas klimatas, kurį salų kalnuose sukuria nuolatiniai pasatai ir rūkai. Kaip ir dauguma kitų sprindžių, Eupithecia rosai yra naktiniai drugiai. Dieną jie praleidžia nejudėdami ant medžių kamienų ar šakų, kur dėl savo maskuojamosios pilkai rudos spalvos idealiai susilieja su aplinka (žieve bei kerpėmis). Šios genties suaugėliams būdinga specifinė poza – ilsėdamiesi jie išskleidžia siaurus priekinius sparnus stačiu kampu į savo kūną, visiškai paslėpdami užpakalinius sparnus. Tikslūs Eupithecia rosai mitybiniai augalai laukinėje gamtoje yra mažai ištirti, tačiau pagal genties biologiją tikėtina, kad vikšrai yra monofagai arba oligofagai, mintantys specifinių salų augalų (dažniausiai astrinių ar vietinių krūmų) žiedynais ir sėklomis, o ne pačiais lapais. Generacijų skaičius per metus priklauso nuo salų klimato ir aukščio virš jūros lygio. Manoma, kad švelniame subtropikų klimate jie gali turėti daugiau nei vieną generaciją arba ištęstą skraidymo periodą, o žiemoja lėliukės stadijoje.
Šis drugys aptinkamas Kanarų salose (Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Gomeroje) bei Madeiros salyne.