Sprindžiai (Geometridae) yra drugių (Lepidoptera) šeima. Tai viena didžiausių drugių šeimų pasaulyje, kuriai priklauso apie 23 000–35 000 aprašytų rūšių. 

     Dažniausiai smulkūs arba vidutinio dydžio, grakštaus ir plono kūno. Jų sparnai platūs, o ilsėdamiesi drugiai juos laiko išskleidę lėkštai, priglaustus prie pagrindo. Sparnų raštai (banguotos linijos, taškeliai) dažnai sutampa ir pereina iš priekinių sparnų į užpakalinius, taip užtikrindami puikią maskuotę ant medžių žievės ar lapų. Patinų antenos dažnai būna plunksniškos arba šukiškos, o patelių – siūliškos. Kai kurių rūšių patelės evoliucijos eigoje visiškai prarado sparnus arba turi tik jų likučius. Vikšrų kūnas yra pailgas, cilindro formos, stebėtinai panašus į medžio šakelę. Vikšrai turi tik dvi arba tris poras pilvelio kojų kūno gale. Dėl kojų trūkumo pilvelio viduryje vikšrai juda išsiriesdami į būdingą kilpą. Vikšrų odos tekstūra ir spalva idealiai imituoja medžių žievę, pumpurus ar randus. 

     Sprindžiai yra labai plastiška šeima, aptinkama beveik visose pasaulio ekosistemose. Pagrindinis jų biotopas yra įvairių tipų miškai, kur gausu maistinių augalų. Lapuočių miškuose gyvena didžiausia rūšių įvairovė, besimaitinanti ąžuolų ar beržų lapais. Spygliuočių miškuose dominuoja specializuotos rūšys, kurių vikšrai graužia pušų bei eglių spyglius. Miško proskynos ir krūmynai pritraukia šviesą bei šilumą mėgstančias sprindžių rūšis. Atviros pievos ir stepės tinka mažesniems sprindžiams, besimaitinantiems žoliniais augalais. Aukštapelkėse ir durpynuose gyvena labai retos, specifinės ir saugomos sprindžių rūšys. Upių slėniai bei drėgnos pakrančių pievos siūlo gausius maisto išteklius drėgmės mėgstantiems drugiams. Kultūriniame kraštovaizdyje sprindžiai dažnai apgyvendina vaismedžių sodus, miesto parkus bei skverus. Dėl jautrumo aplinkai šie drugiai naudojami kaip biologiniai indikatoriai ekosistemos būklei vertinti. Dauguma šios šeimos rūšių yra naktiniai drugiai, aktyviai skraidantys prietemoje ir tamsiuoju paros metu. Patinai naudoja savo jautrias plunksniškas antenas, kad iš toli užuostų patelių skleidžiamus feromonus. Suaugę drugiai dažniausiai maitinasi gėlių nektaru, tačiau kai kurių rūšių burnos organai yra redukuoti ir jie išvis nesimaitina. Vienos generacijos rūšys skraido tik kartą per metus, o kitos spėja išauginti dvi kartas per sezoną. Kai kurie sprindžiai yra unikalūs tuo, kad suaugėliai poruojasi vėlyvą rudenį ar net žiemą. Vikšrai pasižymi išskirtiniu mitybiniu pasirinkimu – vieni yra monofagai, kiti polifagai. Siekdami išlikti, sprindžių vikšrai naudoja katalepsiją – išgąsdinti jie sustingsta ir tampa visiškai panašūs į sausas šakeles. Žiemojimo stadija priklauso nuo rūšies: vieni žiemoja kiaušinėlio ar vikšro stadijoje, kiti – kaip lėliukės dirvožemyje. Ekosistemoje jie atlieka labai svarbų vaidmenį kaip augalų apdulkintojai ir pagrindinis maisto šaltinis miško paukščiams.