Eglinis sprindytis (Eupithecia tantillaria) yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. 

     Tai nedideli drugiai, kurių išskleistų sparnų plotis siekia 16–19 mm. Priekinių sparnų pamatinis fonas yra šviesiai pilkas arba rusvai pilkas. Sparnų raštą sudaro kelios tamsesnės, banguotos skersinės linijos. Viduryje priekinio sparno aiškiai išsiskiria palyginti didelė, išilgai ištįsusi juoda akelė (diskalinis taškas), kuri yra svarbus skiriamasis rūšies požymis. Sparnų pakraštiniai kuteliai yra margi. Užpakaliniai sparnai yra pastebimai šviesesni, balkšvi, su neryškiomis skersinėmis linijomis ir mažu, bet matomu tamsiu diskaliniu tašku. Vikšrų kūnas yra lieknas, rudos spalvos, o išilginis raštas primena sudžiūvusius spyglius, kas padeda jiems puikiai maskuotis ant mitybinių augalų šakelių. 

     Rūšis aptinkama spygliuočių ir mišriuose miškuose, eglynuose, taip pat parkuose ar soduose, kur auga dekoratyviniai spygliuočiai. Per metus išsivysto viena generacija. Suaugėliai skraido nuo balandžio pabaigos iki liepos mėnesio (priklausomai nuo regiono, pikas būna gegužę–birželį). Jie aktyvūs naktį, skrenda į dirbtinės šviesos šaltinius, o dieną gali būti lengvai pabaidomi nuo medžių kamienų ar šakų. Žiemoja lėliukės stadijoje purioje dirvoje. Vikšrai maitinasi įvairių spygliuočių medžių spygliais. Pagrindiniai mitybiniai augalai yra paprastoji eglė (Picea abies), dygioji eglė, kėniai (Abies), maumedžiai (Larix) bei paprastasis kadagys (Juniperus communis). 

     Plačiai paplitęs Palearktikoje. Jo arealas driekiasi nuo Vakarų Europos ir Britų salų per Vidurio Europą iki pat Rusijos bei Altajaus, o pietuose siekia Italiją, Balkanus bei Kaukazą. Lietuvoje ši rūšis eglės augavietėse laikoma gana įprasta.