Bukiečiai (Fagales) yra gaubtasėklių augalų eilė, kuriai priklauso kai kurie iš žinomiausių pasaulio medžių, pavyzdžiui, ąžuolai, beržai ir riešutmedžiai. Dauguma šios eilės atstovų yra sumedėję augalai (medžiai arba krūmai). Eilę sudaro 7–8 šeimos. Šios eilės medžiai yra itin vertinami dėl kietos ir patvarios medienos bei valgomų riešutų.

     Dauguma šios eilės augalų yra vėjo apdulkinami, todėl jų žiedai nėra ryškūs. Vyriški žiedai susitelkę į kabančius žiedynus (žirginius), kurie lengvai barsto žiedadulkes. Dažniausiai tas pats medis turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedus, tačiau jie yra atskiri. Vaisius paprastai yra riešutas. Daugeliu atvejų riešutą iš dalies arba visiškai gaubia specialus apdangalas, kilęs iš pakitusių pažiedžių (pvz., ąžuolo gilės kepurėlė arba lazdyno riešuto kevalas). Vaisiai dažniausiai yra vienasėkliai. Lapai beveik visada auga ne poromis, o vienas po kito. Dažniausiai jie paprastieji, su aiškiai matomomis gyslomis ir prielapiais (kurie dažnai anksti nukrenta). Tai beveik išimtinai sumedėję augalai – dideli medžiai arba krūmai. Daugelis jų sudaro simbiozę su grybais (mikorizę), kas leidžia jiems klestėti įvairiuose dirvožemiuose.

     Pasižymi dideliu ekologiniu plastiškumu, tačiau dažniausiai auga vidutinių platumų lapuočių ir mišriuose miškuose. Tai pagrindinis ąžuolų, bukų ir klevų biotopas, kuriame jie dažnai yra dominuojančios rūšys. Borealiniuose (šiauriniuose) miškuose beržai ir alksniai gali augti kur kas toliau į šiaurę nei kitos šeimos, pasiekdami net medžių augimo ribą. Drėgnose vietose ir pakrantėse alksniai (Alnus) dažnai sudaro bendrijas šlapiuose dirvožemiuose, prie upių ar pelkių. Skurdžiose dirvose kai kurios rūšys sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl gali klestėti itin maistingųjų medžiagų stokojančiose vietose. 

     Dauguma rūšių sutinkamos Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose (Šiaurės Amerika, Europa, Azija). Šiaurės pusrutulyje dominuoja ąžuolai (Quercus), beržai (Betula), bukai (Fagus) ir riešutmedžiai (Juglandaceae). Pietų pusrutulyje paplitusi specifinė Nothofagaceae (notofaginiai) šeima, ypač Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje. Nors ši eilė asocijuojasi su vidutiniu klimatu, kai kurios šeimos (Casuarinaceae ir Ticodendraceae) auga tropiniuose ir subtropiniuose regionuose (Pietryčių Azija, Centrinė Amerika).