Sakaliniai (Falconidae) yra sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio plėšriųjų paukščių šeima. Šiai grupei priklauso apie 60–67 rūšis, įskaitant tikruosius sakalus, pelėsakalius, karakaras, nykštukinius sakalus ir miškinius sakalus. 

     Nedideli ir vidutinio dydžio - 14-65 cm kūno ilgio, 35-2100 g svorio paukščiai. Mažiausi šeimoje yra juodašlauniai nykštukiniai sakalai (Microhierax fringillarius) ir stambiausi medžiokliniai sakalai (Falco rusticolus). Krūtinė plati, o kūno raumenys (ypač didieji krūtinės raumenys) itin stiprūs, pritaikyti galingam ir dažnam plasnojimui. Tikrųjų sakalų (Falconinae) sparnai yra ilgi, siauri ir smailėjantys. Tokia forma sumažina oro pasipriešinimą ir leidžia pasiekti didžiulį greitį bei staigiai keisti skrydžio trajektoriją. Karakarų sparnai yra apvalesni, o uodegos ilgesnės. Tai padeda jiems manevruoti tankiuose miškuose arba lengviau kilti nuo žemės. Viršutinio antsnapio kraštuose yra aiškiai matomi aštrūs danteliai, o apatiniame snape – jiems pritaikytos įdubos. Šis įrankis leidžia akimirksniu perlaužti aukos (paukščio ar smulkaus žinduolio) stuburą. Snapo pamatinėje dalyje, aplink šnerves, yra plika, dažniausiai ryškiai geltona minkštos odos danga. Sakalų šnervių viduryje yra nedidelis kaulinis kauburėlis. Jis veikia kaip aerodinaminis deflektorius, kuris nukreipia oro srautą paukščiui skriejant milžinišku greičiu (pvz., smingant keleiviniam sakalui) ir apsaugo plaučius nuo per didelio oro slėgio. Akys didelės, su tamsia vaivorykšte ir geltonu odos žiedu aplink jas. Daugelis rūšių po akimis turi tamsias plunksnų juostas, kurios sugeria saulės šviesą ir mažina akinimą medžioklės metu. Lyginant su vanagais, sakalinių kojų pirštai yra santykinai siauresni, o nagai – labai riesti ir aštrūs. Kūno plunksnose dominuoja pilki, rudi, balti ir juodi tonai, dažnai su skersiniais ar išilginiais raštais (dryžiais). Patinų ir patelių plunksnų spalva dažniausiai sutampa (nors yra išimčių, pvz., pelėsakaliai). Tačiau patelės yra trečdaliu didesnės ir sunkesnės už patinus.

     Gyvena tiek tundroje, dykumų, pusdykumių regionuose, tiek tropiniuose miškuose, tiek gyvenvietėse ar dideliuose miestuose. Dauguma tikrųjų sakalų patys lizdų nestato. Jie peri ant uolų atbrailų, pastatų stogų arba užima kitų paukščių (pavyzdžiui, varninių) paliktus lizdus. Aktyvūs dieną. Labai geri skrajūnai. Tai greičiausi pasaulio gyvūnai. Plėšrūs, medžioja daugiausiai smulkius ir vidutinio dydžio paukščius, smulkesnius žinduolius, iš jų dažniausiai įvairius graužikus, roplius, vabzdžius, arba minta dvėseliena. 

     Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.