Nariniai paukščiai (Gaviiformes) yra vandens paukščių būrys, kurį sudaro viena šeima (Gaviidae) su viena gentimi (Gavia) ir penkiomis šiuolaikinėmis rūšimis. Šie paukščiai yra puikūs narai, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiantys vandenyje. 

     Kūnas yra verpstės formos, pailgas ir raumeningas, idealiai pritaikytas greitam plaukimui po vandeniu. Skirtingai nei daugelio kitų paukščių, narų kaulai nėra užpildyti oru (pneumatiški) – jie yra tankūs ir sunkūs. Tai padeda paukščiui lengviau panirti ir išlaikyti neigiamą plūdrumą. Kojos išaugusios pačiame kūno gale. Tai leidžia paukščiui po vandeniu judėti labai galingai, tarsi turint laivo sraigtą. Dėl tokios kojų padėties narai negali stovėti vertikaliai ar normaliai vaikščioti sausumoje – jie priversti šliaužti krūtine, todėl į krantą lipa tik perėti. Trys priekiniai pirštai sujungti pilna plaukiamąja plėve. Snapas tiesus, stiprus ir smailus kaip ietis. Tai pagrindinis įrankis žuvims čiupti ir laikyti. Akys turi specialų prisitaikymą fokusuoti vaizdą tiek ore, tiek po vandeniu. Rainelė dažnai būna ryškiai raudona (ypač veisimosi metu), kas padeda geriau matyti drumstame vandenyje. Plunksnos labai tankios ir kietos, nepraleidžiančios vandens. Po jomis yra storas pūkų sluoksnis, saugantis nuo šalčio lediniame vandenyje.  Vestuviniame aprėde ryškūs geometriniai raštai (juoda, balta, pilka), padedantys atpažinti rūšies atstovus. Poilsio (žiemos) aprėdas blankus, pilkšvai rudas, tarnaujantis kaip kamufliažas atviroje jūroje. 

     Nariniai paukščiai veisimosi metu pasirenka nuošalius, skaidrius gėlo vandens ežerus tundroje, taigoje ar mišrių miškų zonoje. Svarbu, kad ežere būtų gausu žuvies ir ramių vietų lizdams (salelių, pelkėtų pakrančių). Žiemojimo ir migracijos metu persikelia į sūrų vandenį – jūras, įlankas ir užuovėjas netoli pakrančių. Lietuvoje migruojantys narai dažnai stebimi Baltijos jūroje ties Kuršių nerija ir Palanga. Lizdai kraunami visai šalia vandens linijos, kad paukštis galėtų į jį tiesiog „įšliaužti“. Dažnai tai būna paprasta duobutė samanose ar krūva pūvančių augalų. Paprastai deda 2 rusvus, dėmėtus kiaušinius. Abu tėvai peri juos apie 4 savaites. Jaunikliai vos išsiritę moka plaukti, tačiau dažnai ilsisi užsilipę tėvams ant nugaros, kad sušiltų ir apsisaugotų nuo lydekų ar kitų plėšrūnų. Tai tipiški ichtiofagai (žuviėdžiai). Po vandeniu jie gali išbūti iki kelių minučių ir panirti į dešimčių metrų gylį. Žuvis gaudo ne durdami snapu, o tvirtai jas sučiupdami. Nariniai paukščiai yra teritoriniai paukščiai ir aršiai gina savo ežerą nuo konkurentų. Pasižymi sudėtingais ritualais ir garsiais šūksniais, skirtais pažymėti valdas. Tai ilgaamžiai paukščiai, gamtoje galintys išgyventi 20–30 metų. Nors narai yra vandens meistrai, jie yra geri skrajūnai. Tačiau dėl didelio kūno svorio ir palyginti mažų sparnų jiems reikia ilgo įsibėgėjimo vandens paviršiumi, kad pakiltų. Pakilę jie skrenda tiesia linija, greitai tankiai modami sparnais, ištiesę kaklą į priekį, o kojas – atgal už uodegos.

     Veisimosi arealas apima Šiaurės Ameriką ir Šiaurės Euraziją (tundra, taiga ir vidutinio klimato miškų zona). Tai Kanada, Aliaska, Skandinavija, Rusija, Islandija bei Grenlandija. Žiemos metu pasitraukia į pietus prie neužšąlančių vandenų – daugiausia į Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantes, Viduržemio, Juodąją ir Baltijos jūras. Kai kurios populiacijos pasiekia net Šiaurės Afrikos ar Meksikos pakrantes. Lietuva yra pietiniame kai kurių rūšių arealo pakraštyje arba jų migracijos kelyje.