Gluosnialapis krekesas (Globularia salicina) yra gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalas. Tai Kanarų salų ir Madeiros endemikas.

     Tai sumedėjęs, tankus, stačiašakis arba svyrantis krūmas (krūmokšnis), pasiekiantis nuo 1 iki 2 metrų aukštį. Lapai yra pražanginiai, tamsiai žali, odiški, lygiakraščiai, pailgai lancetiški arba menteliški (savo forma primenantys gluosnio ar žilvičio lapus). Smulkūs žiedai yra susitelkę į tankias, taisyklingas, rutuliškas galvutes (galvutės pavidalo žiedynus), išaugančias lapų pažastyse. Žiedai yra netaisyklingi (zigomorfiniai), dvilūpiai, jų spalva kinta nuo baltos iki šviesiai alyvinės ar melsvos, o iš tolo žiedynai atrodo pūkuoti dėl toli išsikišusių kuokelių. Vaisius yra mažas, sausas riešutėlis, paslėptas likusioje neataugusioje taurelėje. 

     Tai tipiškas subtropinis augalas. Jis auga sausuose vulkaniniuose šlaituose, uolėtose griovose, degančios saulės zonoje, tačiau dažnai aptinkamas ir pereinamojoje laurų miškų bei sausų krūmynų juostoje. Mėgsta skurdų, akmenuotą, kalkingą ir labai laidų substratą, puikiai pakenčia jūros vėjo nuolat nešamus smulkius vandenyno vandens lašelius (druskos aerozolį), kurie nusėda ant augalų lapų. Paprastiems augalams ši druska „išdegina“ audinius, nes išsiurbia drėgmę iš ląstelių. Globularia salicina turi storaodžius, vaškuotus lapus, kurie veikia kaip nepralaidus skydas – neleidžia druskai patekti į lapo vidų. Augalas yra kserofitas – puikiai prisitaikęs išgyventi ilgus sausros periodus dėl savo storų, odiškų lapų, kurie efektyviai sulaiko drėgmę ir mažina garavimą. Žydėjimo ciklas yra labai ilgas – šiltame subtropikų klimate jis prasideda žiemą ir tęsiasi per visą pavasarį. Ryškios galvutės išskiria nektarą ir stipriai pritraukia vabzdžius apdulkintojus (bites, drugelius). Gamtoje dauginasi smulkiomis sėklomis, kurias išnešioja vėjas, o žmonių auginami – lengvai dauginamas pavasariniais pusiau sumedėjusiais ūgliais. 

    Natūraliai auga centrinėse ir vakarinėse Kanarų salose (Gran Kanarijoje, Tenerifėje, La Palmoje, La Gomeroje, El Here) bei Madeiroje. Jų nėra tik pačiose sausiausiose Fuerteventūros ir Lansarotės salose.