Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys.

     Stambus, 3,5–6 cm ilgio, cilindro formos. Spalva – tamsiai ruda, pilvelis šviesesnis, gelsvas. Visas kūnas padengtas švelniais, aksominiais plaukeliais, kurie saugo nuo drėgmės ir purvo. Galva didelė, kūgiška, iš dalies įtraukta į tvirtą priešnugarėlę. Turi stiprius graužiamuosius žandikaulus ir porą ilgų antenų. Akys nedidelės, nes po žeme regėjimas nėra pirmaeilis. Priešnugarėlė labai tvirta, chitininė, primenanti šarvą. Ji saugo vabzdį, kai šis jėga stumiasi per dirvą. Priekinės kojos yra rausiamosios – trumpos, labai plačios, plokščios ir dantytos (panašios į kurmio letenas). Jomis kurklys tiesiog „iriasi“ per žemę. Tai yra ryškiausias bruožas. Nors atrodo nerangus, kurklys turi dvi poras sparnų. Antsparniai trumpi, o apatiniai sparnai ilgi, plėveliniai, ramybės būsenoje sulankstyti išilgai pilvelio. Jie leidžia kurkliams skraidyti (dažniausiai naktį). Pilvelio gale yra dvi ilgos, jautrios ataugos (cerkai), kurios padeda orientuotis urvuose judant atbulomis.

     Didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme, rausdamas sudėtingus urvų labirintus. Mėgsta drėgną, purią, puviningą dirvą. Kurkliai gerai skraido, kartais nuskrenda iki 8 km. Patinai vakarais kurkia (panašiai kaip pelėdų ar varlių garsas), taip viliodami pateles. Nors ėda lervas ir sliekus, didžiausią žalą daro grauždami augalų šaknis ir požemines dalis (bulves, morkas, jaunus daigus). Laikomas daržų kenkėju. Kurklius lesa varnėnai, kiti paukščiai, juos medžioja kurmiai ir ežiai.

     Plačiai paplitusi rūšis, kurios arealas apima didelę dalį Europos, Šiaurės Afriką ir Vakarų Aziją. Europoje sutinkamas beveik visame žemyne, išskyrus tolimąją šiaurę (Skandinaviją, šiaurinę Rusiją). Taip pat paplitęs ir Vakarų Azijoje (nuo Turkijos iki Irano) bei Šiaurės Afrikoje.