Dirvoninis svirplys (Gryllus campestris) yra svirplinių (Gryllidae) šeimos vabzdys. 

     Kūnas kresnas, cilindriškas, tamsios (beveik juodos) spalvos. Patinai užauga iki 19–23 mm, patelės – 17–22 mm ilgio. Prieškrūtinėlė plati, kvadratinė, stipriai chitinizuota, sauganti priekinę kūno dalį. Antsparniai yra kieti, odiški, juodi su gelsva dėme pamate. Patinų antsparniai turi striduliacinį aparatą (dantytą gyslą), skirtą garsui išgauti. Užpakaliniai sparnai paprastai yra redukuoti (trumpi), todėl šie svirpliai neskraido. Galva proporcingai didelė, apvali ir blizgi, tamsiai ruda arba juoda. Sudėtinės akys išsidėsčiusios šonuose, taip pat turi tris paprastąsias akeles (ocelus). Antenos ilgi, siūliški, dažnai viršijantys kūno ilgį – tai svarbus jutimo organas judant tamsiuose urvuose. Burnos aparatas graužiamojo tipo, su stipriomis mandibulėmis (viršutiniais žandais). Šlaunys labai stambios ir raumeningos, pritaikytos šokinėjimui. Jų apačia dažnai būna rausvo atspalvio.  Patelių liaušdėtis ilgas (8–12 mm), tiesus, primenantis adatą ar ietį. 

     Mėgsta sausas, saulėtas vietas su neaukšta žole – pievas, dirvonus, ganyklas. Gyvena pačių išraustuose urvuose. Dažniausiai aktyvūs prietemoje ir naktį. Augalėdžiai, tačiau gali misti ir kitais vabzdžiais ar smulkiais gyvūninės kilmės objektais.

     Paplitęs Europoje nuo Britų salų iki Kaukazo. Pietų Europoje (Viduržemio jūros regionas) ši rūšis yra labai dažna, o judant į šiaurę jos tankumas mažėja. Rūšies paplitimo šiaurinė riba eina per Šiaurės Vokietiją, Lenkiją ir Pietų Skandinaviją. Dėl vėsesnio klimato šiaurinėse srityse populiacijos dažnai būna izoliuotos. Taip pat sutinkamas Šiaurės Afrikoje bei Vakarų Azijoje. Lietuvoje ji laikoma nedažna. Dažniau pastebima pietryčių Lietuvoje bei Žemaitijoje. Manoma, kad jų populiacija mažėja dėl buveinių nykimo (pvz., nebenaudojamų ganyklų užaugimo krūmais).