Jūršarkiniai (Haematopodidae) yra sėjikinių paukščių (Charadriiformes) šeima, kuriai priklauso tik viena gentis — jūrinės šarkos (Haematopus). Šiuo metu pasaulyje išskiriama apie 12 rūšių. 

     Tai vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo paukščiai, kūno ilgis siekia 39–50 cm, išskleistų sparnų plotis – apie 72–91 cm. Svoris svyruoja nuo maždaug 500 g iki daugiau nei 800 g (patelės paprastai yra kiek sunkesnės už patinus). Jų plunksnos būna arba juodai baltos (margos), arba visiškai juodos. Žiemą daugelis paukščių įgyja baltą „apykaklę“ ant kaklo, kuri vasarą išnyksta. Ryškiausias bruožas — snapas, jis ilgas (8–9 cm), tiesus, ryškiai raudonas arba oranžinis. Snapas yra šoniniu būdu suspaustas (panašus į peilį ar kaltą), su aštriomis briaunomis, leidžiančiomis greitai nukirsti moliuskų raumenis arba tiesiog pramušti kriaukles. Kojos santykinai trumpos, palyginti su kitais bėgiojančiais paukščiais, tačiau stiprios, rausvos arba pilkšvos spalvos. Įdomu tai, kad jūrinės šarkos neturi galinio piršto (hallux). Suaugusių paukščių akių rainelė yra ryškiai raudona, dažnai apsupta ryškaus raudono arba oranžinio odos žiedo aplink akis. Nors patinai ir patelės išvaizda yra labai panašūs, egzistuoja nedidelis lytinis dimorfizmas: patelių snapai dažniausiai yra ilgesni ir plonesni, o pačios patelės – stambesnės už patinus.

     Šių paukščių pagrindinės buveinės tai – atviros jūros ir vandenynų pakrantės. Jie renkasi smėlėtus paplūdimius, uolėtas pakrantes, druskingas pelkes bei estuarijas (upių žiotis), kur potvynių ir atoslūgių metu atsiveria gausūs maisto ištekliai. Kai kurios populiacijos (ypač Eurazinės jūrinės šarkos) peri toli nuo jūros – upių salose, ežerų pakrantėse, drėgnose pievose ar net dirbamuose laukuose. Pastaruoju metu stebima tendencija perėti ant plokščių, žvyruotų pastatų stogų, kur paukščiai jaučiasi saugūs nuo plėšrūnų. Tai labai triukšmingi ir socialūs paukščiai. Ne veisimosi metu jie susiburia į didelius būrius, tačiau perėjimo laikotarpiu tampa griežtai teritoriniai ir agresyviai gina savo lizdavietę. Lizdas labai paprastas – nedidelė duobutė smėlyje, žvyre ar trumpoje žolėje, kartais išklota kriauklių šukėmis ar akmenukais. Paprastai deda 2–4 slepiamosios spalvos (melsvi ar gelsvi su tamsiomis dėmėmis) kiaušinius. Skirtingai nei daugelis kitų bėgiojančių paukščių, kurių jaunikliai maistą rankiojasi patys, jūrinių šarkų tėvai jauniklius maitina gana ilgai (kol jų snapai tampa pakankamai stiprūs moliuskams atidaryti). Ilgaamžiai paukščiai. Vidutiniškai jie gyvena apie 12–15 metų, tačiau užfiksuota individų, pasiekusių net 35–40 metų ribą.

     Šios šeimos paukščiai aptinkami visų žemynų pakrantėse, išskyrus Antarktidą bei kai kuriuos tropinius Afrikos ir Pietryčių Azijos regionus. Didžiausios populiacijos sutinkamos Šiaurės jūros pakrantėse (Nyderlanduose, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje). Paplitimo arealas tęsiasi per visą centrinę Euraziją iki pat Kamčiatkos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio. Skirtingos rūšys gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos bei Naujosios Zelandijos pakrantėse.