Paprastoji jūršarkė (Haematopus ostralegus) yra jūršarkinių (Haematopodidae) šeimos paukštis. 

     Suaugusių jūršarkių kūnas siekia 40–47 cm (įskaitant 8–9 cm ilgio snapą). Sparnų ilgis 80–86 cm. Svoris svyruoja nuo 400 iki 600 g. Galva, kaklas ir nugara yra ryškiai juodos spalvos, o pilvas, krūtinės apačia ir antuodegis – balti. Skrydyje matoma plati balta juosta ant sparnų bei baltas „V“ formos raštas nugaroje. Žiemos metu suaugėliai po kaklu įgyja baltą „pusapykaklę“ (baltą juostą). Jauniklių spalvos blankesnės, juodos dalys turi rudo atspalvio, o kojos bei snapas yra pilkšvi. Snapas ryškiai oranžinis arba raudonas, ilgas ir tiesus. Jo forma gali skirtis priklausomai nuo paukščio mitybinės specializacijos. Smailus snapas geriau pritaikytas kirmėlių ieškojimui dumble, o plokščias, bukesnis galas skirtas moliuskų kriauklių atidarymui ar pramušimui. Akys ryškiai raudonos su oranžiniu žiedu aplink jas. Kojos santykinai trumpos, rausvos arba pilkšvai rausvos spalvos, stiprios, pritaikytos vaikščioti per dumblą ir akmenis. 

     Pagrindinės buveinės yra jūros pakrantės – smėlio ar žvirgždo paplūdimiai, uolėtos pakrantės ir dumblingos atoslūgių zonos. Lietuvoje jos dažniausiai aptinkamos prie didžiųjų upių (pavyzdžiui, Nemuno, Neries) smėlėtų pakrančių ir salų. Kartais įsikuria dirbamuose laukuose, ganyklose ar net ant plokščių pastatų stogų (jei jie padengti žvyru), esančių netoli vandens. Lizdas labai paprastas – tai nedidelė duobutė smėlyje, žvyre ar trumpoje žolėje, dažnai išklota smulkiais akmenukais ar kriauklių skeveldromis. Paprastai deda 3 (rečiau 2 ar 4) gelsvus, juodomis dėmėmis nusėtus kiaušinius. Abu tėvai peri juos apie 24–27 dienas. Jaunikliai vos išsiritę palieka lizdą, tačiau tėvai juos maitina gana ilgai (kitaip nei daugelio kitų bėgiojančių paukščių), kol jų snapai tampa pakankamai stiprūs savarankiškam moliuskų dorojimui. Jūršarkės yra moliuskų valgymo specialistės. Stipriu snapu jos moka arba atidaryti dvigeldžius moliuskus (pvz., gėlavandenes sukutes ar jūrų midijas), arba pramušti jų kriaukles. Taip pat lesa kirmėles, vėžiagyvius ir vabzdžių lervas. Tai ilgaamžiai paukščiai, galintys išgyventi 30 ir daugiau metų.

     Ši rūšis aptinkama didelėje dalyje Eurazijos. Europoje peri palei Atlanto vandenyno, Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantes (Islandijoje, Skandinavijoje, Britų salose). Azijoje paplitusi nuo Rusijos iki Kinijos bei Korėjos pusiasalio. Migruojantys paukščiai žiemą praleidžia Vakarų Europos, Viduržemio jūros pakrantėse bei Afrikos šiaurinėje ir vakarinėje dalyse. Lietuvoje reta rūšis, aptinkama traukimo metu.