Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšrusis paukštis. Tai didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis. 

     Jūriniams ereliams būdingas ryškus lytinis dimorfizmas – patelės yra pastebimai didesnės ir sunkesnės už patinus. Kūno ilgis 66–94 cm. Sparnų plotis 190–245 cm. Patinai sveria apie 3,1–5,4 kg, o patelės – 3,7–7,0 kg. Paukščio išvaizda keičiasi jam bręstant, o galutinį suaugėlio apdarą jis įgyja tik 5–6 pirmaisiais gyvenimo metais. Suaugusių paukščių kūnas tamsiai rudas, tačiau galva ir kaklas su amžiumi šviesėja (gali tapti beveik balti). Uodega trumpa, pleišto formos ir grynai balta. Jaunikliai beveik visiškai tamsiai rudi, jų uodega ir snapas tamsūs, o akys rudos. Snapas masyvus, aukštas, šonuose suplotas. Suaugusių paukščių snapas yra ryškiai geltonas, o jauniklių – pilkšvai juodas. Kojos ryškiai geltonos, neplunksnuotos (tai skiria juos nuo kilniųjų erelių, kurių kojos plunksnuotos iki pat pirštų). Nagai juodi, labai stiprūs ir riesti, pritaikyti slidžiai žuviai sugriebti. Sparnai labai platūs, su giliai „iškirptomis“ didžiosiomis plasnojamosiomis plunksnomis (galai atrodo tarsi „pirštai“). Suaugėlių akių rainelė geltona, o jauniklių – tamsiai ruda. Skrisdamas jūrinis erelis sparnus laiko beveik horizontaliai (vienoje linijoje), priešingai nei kilnusis erelis, kuris juos šiek tiek kelia į viršų („V“ forma).

     Gyvena įvairaus tipo ir dydžio miškuose šalia vandens telkinių. Lizdus krauna netoli (paprastai iki 2–4 km) didelių vandens telkinių – jūros pakrančių, marių, didžiųjų ežerų, žuvininkystės tvenkinių ar upių slėnių. Perėjimui būtini seni, tvirti medžiai (Lietuvoje dažniausiai pušys, juodalksniai ar ąžuolai), galintys išlaikyti milžinišką, iki kelių šimtų kilogramų sveriantį lizdą. Ši rūšis itin jautri žmogaus trikdymui, todėl renkasi atokius, mažai lankomus miškus ar pelkėtas vietoves. Tai monogamai, sudarantys poras visam gyvenimui. Kiaušinius (dažniausiai 1–3) deda anksti pavasarį, kovo mėnesį. Inkubacija trunka apie 38 dienas, o jaunikliai lizdą palieka po 70–90 dienų. Minta žuvimis (karšiais, lydekomis) ir vandens paukščiais (antimis, laukiais), tačiau žiemą svarbią dalį užima dvėseliena, padedanti išgyventi trūkstant aktyvaus grobio. Gamtoje vidutiniškai išgyvena 20–25 metus, tačiau esama duomenų apie individus, sulaukusius virš 30 metų.

     Ši rūšis yra plačiai paplitusi visoje Eurazijoje. Arealas prasideda nuo Grenlandijos (čia gyvena atskiras porūšis H. a. groenlandicus) ir Islandijos. Tęsiasi per visą Šiaurės ir Centrinę Aziją iki pat Beringo jūros, Kamčiatkos ir Japonijos. Pietuose arealas siekia Viduržemio jūros regioną, Balkanus, Kaspijos bei Juodąją jūras ir Mongoliją. Didžiausios populiacijos telkiasi Norvegijoje, Rusijoje bei Baltijos jūros regione (Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Baltijos šalyse). Suaugę paukščiai paprastai yra sėslūs ir savo teritorijose laikosi ištisus metus, o jaunikliai linkę klajoti didesniais atstumais. Lietuvoje jūrinis erelis šiuo metu aptinkamas beveik visoje šalies teritorijoje.