Azijinis peslys (Haliastur indus) yra vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšrusis paukštis. 

     Kūno ilgis 44–52 cm. Sparnų plotis 109–125 cm. Patinai sveria 320–610 g, o patelės yra kiek stambesnės – 510–673 g. Suaugę paukščiai turi labai būdingą išvaizdą – galva, kaklas ir krūtinė yra grynai balti, su nežymiomis tamsiomis išilginėmis linijomis. Likusi kūno dalis (nugara, sparnai, uodega) yra ryškios kaštoninės arba plytų raudonumo spalvos. Sparnų galai yra juodi. Dėl šio ryškaus kaštoninės ir baltos spalvos derinio paukštis yra sunkiai supainiojamas su kitais plėšrūnais savo paplitimo areale. Jaunikliai gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų – jie yra monotoniškai rudi, išmarginti šviesesnėmis dėmėmis, ir neturi baltos spalvos. Tik po dvejų metų jie įgauna suaugusiems būdingas spalvas. Skirtingai nei daugelio kitų peslių (pvz., juodojo peslio), šios rūšies uodega skrydžio metu atrodo suapvalinta, o ne iškirpta. Snapas gelsvas arba šviesiai pilkas, stipriai užlenktas žemyn. Akys tamsiai rudos. Kojos gelsvos arba šviesiai kreminės, su aštriais juodais nagais.

     Gyvena jūros pakrantėse, mangrovėse, upių žiotyse, ežeruose, pelkėse ir tvenkiniuose. Taip pat noriai lanko ryžių laukus, ganyklas ir dirbamą žemę, ypač jei netoliese yra drėgnų vietų. Galima sutikti miestų pakraščiuose, kaimuose ir uostuose, kur paukščiai randa maisto atliekų. Dažniausiai gyvena lygumose iki 500 m, tačiau Himalajuose gali pakilti iki 1800 m, o Indonezijoje – net iki 3000 m aukščio. Veisiasi Pietų Azijoje gruodžio–balandžio mėnesiais, o Australijoje laikas skiriasi priklausomai nuo regiono (nuo balandžio iki spalio). Lizdas sukamas aukštai medžiuose (dažnai mangrovėse, fikusuose ar palmėse), paprastai 2–30 m aukštyje virš žemės. Lizdas yra platformos formos, sukrautas iš šakų ir išklotas lapais, dumbliais ar net popieriumi. Patelė padeda 2 (rečiau 3) pilkšvai baltus kiaušinius. Perėjimas trunka apie 26–27 dienas. Perėjime ir jauniklių maitinime dalyvauja abu tėvai, nors patelė lizde praleidžia daugiau laiko. Tai neišrankus plėšrūnas ir maitėdis. Jis dažnai sklendžia žemai virš vandens ar žemės, griebdamas grobį nuo paviršiaus. Gaudo žuvis, krabus, varliagyvius, smulkius roplius, vabzdžius ir smulkius žinduolius. Taip pat linkęs į kleptoparazitizmą – vagia maistą iš kitų paukščių ar net seka delfinus, kad pagautų jų pabaidytas žuvis. Laisvėje šie paukščiai gali išgyventi iki 24–30 metų.

     Paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje ir Australijoje. Arealas siekia nuo Pakistano (Indo upės), Indijos ir Nepalo iki Šri Lankos ir Bangladešo. Pietryčių Azijoje paplitęs Tailande, Vietname, Malaizijoje bei tūkstančiuose Indonezijos, Filipinų salų. Okeanijoje sutinkamas Papua Naujoji Gvinėjoje, Saliamono salose ir šiaurinėje bei rytinėje Australijos pakrantėje (nuo Vakarų Australijos iki Naujojo Pietų Velso).