Juodvabalis Hegeter brevicornis yra juodvabalinių (Tenebrionidae) šeimos vabalų rūšis, Kanarų salų endemikas. Ją 1953 metais aprašė suomių entomologas Håkan Lindberg.

     Ši vabalų rūšis pasižymi tamsia, visiškai juoda kūno spalva ir matiniu arba švelniai blizgiu kūno paviršiumi. Šių suaugusių vabalų kūno dydis svyruoja apie 9–12 mm ilgį. Rūšies kūno profilis yra šiek tiek suplotas, o jos galva pasižymi giliomis siūlėmis bei stipriais kramtomaisiais žandais. Vabalo priešnugarėlė yra tolygiai ir smulkiai taškuota, o kieti antsparniai turi vos pastebimas, netaisyklingas išilgines vagutes. Svarbiausias identifikacinis raktas, atskiriantis šią rūšį nuo kitų gentyje, yra itin trumpų antenų struktūra. Pagal specialistų atnaujintus diagnostinius raktus, trečiasis antenos narelis yra beveik cilindriškas, išlaikantis vienodą storį per visą savo ilgį ir neplatėjantis į viršūnę. Kitas esminis požymis yra aptinkamas vabalų apatinėje pusėje, kur patinai pačiame prieškrūtinio viduryje turi didelę, skersinę duobutę. Ši prieškrūtinio liaukinė duobutė yra tankiai apaugusi šerelių kuokštu ir yra pastebimai stambesnė nei kitų giminingų rūšių. Galutinai rūšinė priklausomybė diagnostiniuose raktuose patvirtinama pagal patino lytinių organų viršūnėlės proporcijas ir kojų letenėlių segmentų sandarą. 

     Vabalai gyvena sausringose pakrančių zonose bei žemumose. Jiems idealiai tinka sausrai atspari augalija – pusdykumių tipo krūmynai, sukulentų (karpažolių) sąžynai ir akmenuotos vietovės. Dienos metu, saugodamasis nuo alinančio karščio ir plėšrūnų, jis slepiasi po giliai įstrigusiais akmenimis, uolų plyšiuose arba po nukritusiais sausais lapais bei šakėmis. Vabalas yra naktinis arba sutemų gyvūnas. Dieną jis praleidžia visiškai nejudrus slėptuvėje, o aktyviai maitintis ir ieškoti poros išlenda tik nukritus temperatūrai bei padidėjus oro drėgmei. Tiek suaugę vabalai, tiek jų lervos yra saprofagai (detritofagai). Jie minta pūvančiomis augalų liekanomis, sausais lapais, smulkiomis šaknelėmis ir organinėmis medžiagomis, esančiomis dirvožemio paviršiuje. Kadangi gyvena salose, kur nuolat pučia stiprūs vėjai, Hegeter brevicornis yra neskraidantis vabalas. Jo plėvinių sparnų sistema yra sunykusi, o kieti antsparniai siūlėje yra tvirtai suaugę – tai padeda sukurti sandarią oro kamerą virš pilvelio ir drastiškai sumažina vandens garavimą iš kūno sausoje aplinkoje. Patinai naudoja minėtą išskirtinę prieškrūtinio liaukinę duobutę, išskirdami feromonus patelėms prisišaukti. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai į smėlingą arba akmenuotą dirvą po augalų šaknimis. Išsiritusios lervos yra pailgos, kietos ir gyvena pasislėpusios grunte, kol virsta lėliukėmis, o vėliau – suaugėliais. 

     Vabalas yra paplitęs tik La Gomeros saloje (iš čia 1953 m. jį pirmą kartą ir aprašė H. Lindbergas). Kitose Kanarų salose (tokiose kaip Tenerifė, Gran Kanarija ar El Hieras) gyvena kitos tos pačios genties rūšys, o ši ten neaptinkama.