Juodvabaliniai (Tenebrionidae) yra viena didžiausių vabalų (Coleoptera) šeimų, kuriai priklauso daugiau nei 20 000 rūšių visame pasaulyje. Šie vabalai pasižymi didele formų ir dydžių įvairove, tačiau dažniausiai yra tamsių spalvų, todėl ir gavo tokį pavadinimą. 

     Dauguma rūšių yra juodos arba tamsiai rudos spalvos, tačiau kai kurios gali turėti oranžinių dryžių ar metalo blizgesį. Suaugėlių juodvabalių kūno forma labai įvairi: nuo beveik rutuliškos iki ištysusios, siauros. Dydis taip pat varijuoja nuo labai mažų (~1 mm) iki stambių (40 mm). Letenėlių (tarsi) narelių skaičius 5-5-4 (priekinės, vidurinės, užpakalinės). Antenos paprastai sudarytos iš 11 narelių. Lervos panašios į sprakšių lervas, ilgos, cilindriškos, gelsvos ar rudos, kietos. Turi 3 poras palyginti trumpų kojų. Galva išgaubta, jos priekinis kraštas tiesus.

     Sutinkami visame pasaulyje, tačiau ypač būdingi sausoms sritims, pavyzdžiui, dykumoms ir stepėms. Dauguma jų yra skaidytojai (saprofagai), mintantys pūvančiomis augalų liekanomis, mediena ar grybais. Juodvabalių lervos, priklausomai nuo rūšies, vystosi kempininių vaiskūniuose, grybų pažeistoje, pūvančioje medienoje, pūvančiose augalų liekanuose, dirvožemyje. Minta augaliniu maistu, grybiena, detritu. Kai kurios rūšys (milčiai) randamos butuose, svirnuose, sandėliuose, kur gadina grūdus, miltus ir kitus maisto produktus.