Hegeter yra juodvabalinių (Tenebrionidae) šeimos vabalų gentis, kuriai priklauso maždaug 23-24 rūšys. Tai Makaronezijos regiono endeminė grupė.

     Šios genties vabalai pasižymi kompaktišku, iki 15 milimetrų ilgio tamsiu kūnu ir tvirta, storai sklerotizuota danga, saugančia nuo išdžiūvimo. Nuo kitų juodvabalių genčių jie skiriasi unikalia prieškrūtinėlės ataugos struktūra, kuri turi gilią išilginę vagelę. Šių vabzdžių galva yra trumpa, su segmentuotomis antenomis, kurių penktasis narelis yra akivaizdžiai ilgesnis už savo plotį. Gentyje išreikštas lytinis dimorfizmas, nes patinai ant prieškrūtinėlės apatinės dalies turi specifinį, smulkų šerelių kuokštą. Šių vabalų antsparniai yra pilnai suaugę išilgai centrinės siūlės, o po jais nėra jokių plėvinių sparnų rudimentų. Dėl šios anatominės ypatybės vabalai yra visiškai neskraidantys, o jų antsparnių paviršius yra palyginti lygus arba vagotas. Skirtingai nuo panašios Pimelia genties, Hegeter atstovai neturi ryškių gumburėlių ant savo antsparnių paviršiaus. Jų stiprios bėgamosios kojos turi dantyta briauną ant blauzdų, pritaikytą raustis po kietą salų substratą. Patinų kopuliacijos organo, vadinamo aedeagusu, tolimoji dalis taksonomiškai išsiskiria tuo, kad yra visiškai tiesi ir smailėjanti. Visi šie išskirtiniai išvaizdos ir anatomijos bruožai suformuoja unikalią morfologinę sistemą, leidžiančią mokslininkams lengvai identifikuoti šią salų gentį. 

     Hegeter genties vabalai geriausiai prisitaikę gyventi sausose, semiaridinėse ir atvirose Makaronezijos salų ekosistemose. Juos dažniausiai galima aptikti po akmenimis, gulinčia mediena, lapų paklote arba tiesiogiai vulkaniniame substrate bei smėlio kopose. Šie vabalai aktyviausi būna sutemose ir naktį, taip išvengdami dienos kaitros bei plėšrūnų, o dieną praleidžia pasislėpę vėsiuose plyšiuose. Jie maitinasi pūvančiomis augalų liekanomis, sausais lapais ir džiūstančia organine medžiaga. Vabalų biologinis ciklas pasižymi pilna metamorfoze. Jų lervos gyvena dirvožemyje, turi kietą, cilindrinį kūną ir maitinasi požeminėmis augalų dalimis bei organinėmis detrito dalelėmis. Suaugėliai pasižymi ilgaamžiškumu ir vandens netekimui ypatingu fiziologiniu atsparumu, kurį užtikrina suaugę antsparniai, po jais esanti subaltralinė ertmė ir kietas egzoskeletas. Dėl neskraidymo ir sėslaus gyvenimo būdo šių vabalų populiacijos yra stipriai fragmentuotos, o tai skatina intensyvų vietinį rūšių diferencijavimąsi. Šie vabzdžiai yra svarbus mitybos grandinės elementas, palaikantis vietinių salų paukščių ir roplių, ypač endeminių driežų, gyvybingumą.  

     Kanarų salos yra pagrindinis genties evoliucijos ir biologinės įvairovės centras, kuriame gyvena net 21 unikali šių vabalų rūšis. Jų galima rasti visose pagrindinėse salyno salose – nuo seniausių rytinių (Lansarotės, Fuerteventūros) iki jaunesnių centrinių bei vakarinių salų (Tenerifės, Gran Kanarijos, La Gomeros, El Hero, La Palmos). Laukinėse (Salvagemo) salose tarp Madeiros ir Kanarų salų taip pat yra registruotos specifinės Hegeter populiacijos bei vietinės rūšys.