Rudasis vėžlinukas (Heterogenea asella) yra vėžlinukų (Limacodidae) šeimos drugys. 

      Tai itin smulkus drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia vos 11–20 mm. Patinai yra pastebimai mažesni ir tamsesni už pateles. Šios rūšies suaugėliams būdingas labai paprastas, maskuojantis raštas. Priekiniai sparnai yra platūs, trikampio formos, vienspalviai – patinų tamsiai rudi ar net juosvi, o patelių šviesesni, gelsvai ar pilkai rudi, be jokių ryškių skersinių linijų ar dėmių. Užpakaliniai sparnai yra tamsiai pilki arba rudi. Ramybės būsenoje tupintis drugys dėl savo spalvos ir formos idealiai imituoja nukritusį medžio pumpurą ar žievės gabalėlį. Vikšrai turi šeimai būdingą išskirtinę morfologiją – jų kūnas yra trumpas, ovalios formos, primenantis vėžlio šarvą. Jie yra gelsvai žalsvos arba rusvos spalvos, o jų nugara dažnai būna tamsesnė (ruda arba rausva). Kaip ir kitų vėžlinukų, jų pilvinės kojos yra virtusios siurbtukiniais padais, leidžiančiais gleivėmis slysti lapų paviršiumi. 

     Rudasis vėžlinukas apgyvendina brandžius lapuočių ir mišrius miškus, senus parkus bei pamiškes. Rūšis yra labai priklausoma nuo stabilių, pavėsingų ir drėgnų miško biotopų. Suaugėliai skraido vasaros viduryje, nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Jie yra aktyvūs naktį, o patinai kartais atskrenda į entomologines šviesos gaudykles. Dieną jie nejudėdami slepiasi lajose. Suaugę drugiai turi visiškai redukuotą burnos aparatą ir nesimaitina. Vikšrai yra polifagai, graužiantys įvairių lapuočių medžių lapus. Pagrindiniai mitybiniai augalai yra ąžuolai (Quercus), bukai (Fagus), skroblai (Carpinus) ir lazdynai (Corylus). Vikšras rudenį pasiruošia žiemoti miško paklotėje arba žievės plyšiuose. Jis suverpia labai kietą, lygaus paviršiaus, statinaičių formos kokoną, kuriame išbūna visą žiemą ir virsta lėliuke tik pavasarį. 

     Rūšis paplitusi visoje Europoje (išskyrus tolimąją šiaurę ir pietinius regionus), o rytinė arealo riba per Rusijos europinę dalį tęsiasi iki Uralo kalnų. Lietuvoje rudasis vėžlinukas yra reta ir lokaliai paplitusi rūšis. Dėl slapto gyvenimo būdo medžių lajose ir mažo dydžio jis yra stebimas kur kas rečiau nei gelsvasis vėžlinukas.