Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica) yra kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukščių rūšis. Tai vienas iš labiausiai paplitusių ir geriausiai atpažįstamų paukščių pasaulyje.

     Šelmeninės kregždės išvaizda yra puikiai pritaikyta greitam ir manevringam skrydžiui gaudant vabzdžius ore. Galva, nugara, sparnai ir uodega yra blizgančios, melsvai juodos spalvos su metalo žvilgesiu. Pilvelis ir pauodegys yra balkšvi, kreminiai arba šviesiai rusvi (priklausomai nuo porūšio). Kakta ir gerklė yra ryškios plytų raudonumo (kaštoninės) spalvos. Po gerkle eina plati, tamsiai mėlyna juosta, skirianti raudoną plotą nuo šviesaus pilvelio. Snapas trumpas, plokščias, bet labai platus ties pagrindu. Tai leidžia paukščiui skrydžio metu plačiai išsižioti ir lengviau pagauti smulkius vabzdžius. Akys tamsiai rudos, išsidėsčiusios galvos šonuose, užtikrinančios platų matymo lauką. Sparnai ilgi, smailūs ir siauri. Tokia forma sumažina oro pasipriešinimą ir leidžia pasiekti didelį greitį bei atlikti staigius posūkius. Uodega yra giliai iškirpta (šakutės formos). Suaugę paukščiai (ypač patinai) turi labai ilgas išorines uodegos plunksnas, vadinamas „atšaitomis“. Uodega padeda stabilizuoti skrydį ir manevruoti. Tai ryškiausias skiriamasis bruožas. Kojos labai trumpos ir silpnos. Jos nepritaikytos vaikščioti žeme, todėl kregždės ant žemės nutupia tik rinkti lipnios medžiagos (purvo, molio) lizdui sukti. Patinai ir patelės iš pažiūros labai panašūs, tačiau yra nedidelių skirtumų. Patinų uodegos „šakutės“ yra ilgesnės, o spalvos – kiek ryškesnės ir labiau blizgančios. Jaunikliai yra blankesnių spalvų, jų kakta ir gerklė šviesesnės, o uodegos „šakutė“ daug trumpesnė nei suaugusių. 

     Tai atvirų erdvių paukštis, kurio gyvenamoji aplinka yra glaudžiai susijusi su žmogaus kaimynyste ir tradiciniu žemės ūkiu. Kaimo sodybos ir ūkiai yra pagrindinis jų biotopas. Medžioja skraidančius vabzdžius pievose, ganyklose, virš upių, ežerų ar tvenkinių, kur virš vandens telkiasi uodai ir lašalai. Skirtingai nei urvinės ar langinės kregždės, šelmeninės kregždės beveik išimtinai peri pastatų viduje. Jos renkasi tvartus, daržines, garažus ar pastoges. Jos ypač mėgsta vietas, kur laikomi galvijai ar arkliai. Gyvuliai privilioja daug musių (maistas), o tvartų viduje yra šilta ir saugu sukti lizdus. Joms būtina, kad pastatas turėtų nuolatinę angą (atviras duris, langą ar plyšį), per kurią galėtų laisvai įskristi ir išskristi. Lizdas yra atviros puodelio formos, lipdomas iš dumblo, sumaišyto su šiaudais ar plunksnomis. Deda 4-5 baltus su rusvais ir pilkšvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, 14-16 dienų. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Lizdą jaunikliai palieka po trijų savaičių. Išveda dvi jauniklių vadas. 

     Peri visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, didžiojoje Azijos dalyje ir Šiaurės Afrikoje. Tai paukštis, kuris vasarą užima beveik visą šiaurinį pusrutulį iki pat poliarinio rato. Kadangi tai tolimasis migrantas, žiemą šios kregždės keliauja į pietinį pusrutulį: Centrinę ir Pietų Afriką, Pietų Aziją, Indoneziją ir Pietų Ameriką.