Idaea charitata - Sprindžiukas

     Sprindžiukas Idaea charitata yra sprindinių (Geometridae) šeimos drugių rūšis. Rūšį 1914 metais aprašė austrų entomologas Hansas Rebelis. Tai Kanarų salų endemikas.

     Šios rūšies drugiai yra palyginti nedideli, o jų išskleistų sparnų plotis dažniausiai siekia apie 14–20 milimetrų. Sparnų pagrindinis fonas varijuoja nuo balkšvos ar kreminės iki šviesiai rusvos spalvos. Per abu sparnų paviršius driekiasi kelios tamsesnės, banguotos skersinės linijos. Kaip ir kitiems šios genties atstovams, jiems būdingas aiškiai matomas mažas tamsus taškelis kiekvieno sparno centre. Sparnų išoriniai kraštai yra padengti tankiais, smulkiais plaukeliais, kurie sudaro švelnų pakraštį. Drugio galva, krūtinė ir pilvelis savo spalva idealiai sutampa su pagrindiniu sparnų tonu. Patinų antenos turi trumpus plaukelius, kurios padeda geriau užuosti patelių skleidžiamus feromonus. Šios rūšies patinų užpakalinės kojos yra lieknos ir neturi pincetiškų pentinų, tačiau pasižymi tam tikru plaukelių šepetėliu. Vikšrų kūnas yra pailgas, cilindro formos, o odelės tekstūra dažnai būna smulkiai raukšlėta. 

     Šis drugys teikia pirmenybę Viduržemio jūros tipo klimatui būdingiems biotopams. Dažniausiai sutinkamas sausose pievose, uolėtose vietovėse, pakelių krūmynuose ir apleistose žemės ūkio naudmenose. Rūšis renkasi atvirus, saulėtus plotus su reta augalija, kur gausu žolinių augalų. Kaip ir daugelis kitų Idaea genties atstovų, jis gali prisitaikyti prie kultūrinio kraštovaizdžio – įsikurti kaimo soduose ar parkuose. Tai naktinis drugys, kuris aktyviai skraido sutemus. Dienos metu jis slepiasi žemoje augalijoje arba ant uolų paviršių, susiliedamas su aplinka. Generacijų skaičius per metus priklauso nuo drėgmės ir temperatūros salose (dažnai išsivysto kelios generacijos). Žiemojimas arba sausojo periodo išgyvenimas dažniausiai vyksta vikšro stadijoje. Suaugėliai maitinasi žiedų nektaru. Vikšrai yra polifagai – jie ėda įvairių žolinių augalų (pavyzdžiui, pupinių šeimos) gyvus ar šiek tiek apvytusius lapus. 

     Drugys paplitęs keliose pagrindinėse Kanarų salyno salose: La Palmoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje.