Acropogon bullatus yra dedešvinių (Malvaceae) šeimos krūmas arba neaukštas medis. Tai endeminė Naujosios Kaledonijos rūšis. Dėl itin siauro geografinio paplitimo rūšis yra įtraukta į Tarptautinės raudonosios knygosa (IUCN) raudonąjį sąrašą kaip nykstanti (kategorija Endangered).

     Augalas auga iki dvylikos metrų aukščio. Jaunų individų stiebas ilgą laiką šakojasi menkai, formuodamas siaurą, statmeną lają. Šio augalo lapai yra paprastieji, pražandiniai, odiški ir visžaliai. Jaunų augalų lapalakščiai iš pradžių būna sveiki, vėliau tampa trilypiai skiautėti, o subrendusių individų – kiaušiniški. Suaugusio medžio lapai yra nusvirę, penkiagysliai, su širdiškais pagrindais ir išsiskiria stipriai pūslėtu, banguotu paviršiumi. Žiedai yra bevainikiai, o jų taurėlapis sudaro varpelio ar žvaigždės formos apyžiedį. Apyžiedžio taurės lapeliai iš išorės yra geltoni bei švelniai plaukuoti, o iš vidaus – raudoni su geltonomis gyslomis. Vyriškuose žieduose kuokelių koteliai yra suaugę į cilindrišką vamzdelį, kurio viršūnėje ratu išsidėsčiusios dešimt dulkinių. Moteriški žiedai turi rutulišką, trilizdę mezginę su keliais sėklapradžiais kiekviename lizde. Augalo vaisius yra odiškas, kiaušiniškos formos, išilgai briaunotas, o sunokęs tampa raudonas ir talpina juodas, blizgias sėklas. 

     Rūšis natūraliai auga drėgnuose atogrąžų miškuose. Medis veši kalvotose, pavėsingose vietose, kur vyrauja pastovi didelė oro drėgmė, vidutinė temperatūra ir apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Augalui reikalingas rūgštus arba neutralus, organinės medžiagos turtingas, nuolat drėgnas, tačiau geras vandens pralaidumo savybes išlaikantis miško paklotės dirvožemis. Tai gaubtasėklis augalas, formuojantis skirtingų lyčių (vyriškus ir moteriškus) žiedus ant to paties individo. Ryškios spalvos (raudoni viduriai su geltonais kraštais) taurėlapiai vilioja vietinius miško apdulkintojus (vabzdžius). Auga lėtai, o natūralioje aplinkoje sėklų dygimas ir daigų išgyvenamumas labai priklauso nuo stabilios miško paklotės drėgmės ir aplinkos trikdžių nebuvimo. Šis medis žydi pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje (Pietų pusrutulyje, kur yra jo gimtoji Naujoji Kaledonija, tai atitinka rugsėjo–gruodžio mėnesius). Rūšis yra vienanamė. Pirmiausia ant šakų prasiskleidžia vyriški žiedai, o vėliau, pasiekus žydėjimo piką, atsiveria ir moteriški žiedai. Žiedai formuojasi tiesiai ant sumedėjusių šakų. Augalo vaisiai sunoksta ankstyvąjį sezoną. Jie yra ryškiai raudoni, odiški ir labai pastebimi žalioje lajoje. Tai tiesioginis evoliucinis prisitaikymas viliojant gyvūnus. Paukščiai ir šikšnosparniai sulesa vaisiaus minkštimą, o kietas, juodas blizgias sėklas nukeliavę toliau pašalina su išmatomis. Dalis stambių sėklų nukrenta tiesiog po motininiu medžiu, tačiau toks plitimo būdas nėra efektyvus rūšies išlikimui, nes jauni daigai po suaugusio medžio laja negauna pakankamai šviesos. 

     Natūraliai augantis tik Naujojoje Kaledonijoje. Medis aptinkamas tik pietvakarinėje Didžiosios salos (Grande Terre) pakrantėje. Rūšies populiacijos yra fragmentiškos ir išsibarsčiusios tarp Bourail, Boulouparis, La Foa ir Le Mont-Dore savivaldybių. Augalo populiacijų taip pat užfiksuota Pušų saloje (Île des Pins), esančioje į pietryčius nuo pagrindinės salos. Tai žemumų augalas, vešintis labai žemame aukštyje virš jūros lygio – nuo 0 iki 100 metrų.