Smailialapis ramdis (Aeonium haworthii) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, uolaskėliečių (Saxifragales) eilės, storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalas. Kilęs iš Kanarų salų (Tenerifės). 

     Tai daugiametis, krūmiškos formos sukulentas, išauginantis sumedėjusias, gausiai šakotas stiebo dalis. Augalo aukštis ir plotis paprastai siekia 30–60 centimetrų. Šoninių ūglių viršūnėse formuojasi taisyklingos, tankios, rozetės pavidalo lapų skrotelės, susidedančios iš balsvai melsvų ar pilkšvų lapų.  Kiekvienas lapas yra atvirkščiai kiaušiniškos formos, smailia viršūne ir smulkiai dantytu, dažniausiai rausvu ar violetiniu pakraščiu. Pavasarį augalas išleidžia skėtiškos kekės formos žiedynus su melsvai baltais arba šviesiai gelsvais žiedais. Nuo kitų ramdžio genties rūšių šis skiriasi itin stipriu krūmijimusi ir smulkesnėmis, vos 6–10 centimetrų skersmens lapų skrotelėmis. Pvz., Aeonium arboreum suformuoja vientisą, aukštą stiebą su kur kas didesnėmis rozetėmis ir ryškiai geltonais žiedynais. Tuo tarpu Aeonium tabuliforme auga visiškai prigludęs prie žemės ir neturi šakoto stiebo. Taip pat Aeonium haworthii lapų epidermis yra padengtas storu vaškiniu sluoksniu, o patys lapai yra standesni ir storesni nei daugelio kitų šios genties atstovų.

     Augalas aptinkamas nuo jūros pakrantės lygio iki maždaug 500–1000 metrų aukščio virš jūros lygio. Auga karščiui atspariuose krūmynuose ant stačių uolėtų šlaitų, uolų atodangų, skardžių bei vulkaninės kilmės darinių. Jis puikiai prisitaikęs prie maisto medžiagų neturtingo, itin laidaus vulkaninio dirvožemio. Biotopui būdingas pusau sauringas Viduržemio jūros tipo klimatas. Pakrantėse augalas nuolat susiduria su stipriais vėjais ir druskingais jūros purslais, prie kurių yra puikiai prisitaikęs. Skirtingai nuo daugelio kitų sukulentų, aktyvusis šio augalo vegetacijos periodas vyksta vėsiuoju metų laiku (rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais). Karštą ir sausą vasarą augalas išgyvena dalinės ramybės būseną. Tuo metu jo lapų skrotelės susiglaudžia į tankius rutuliukus, sumažindamos garavimo plotą, o senesni apatiniai lapai nukrenta. Kaip sausrą toleruojantis augalo, jo žiotelės anglies dvideginiui surinkti atsiveria tik naktį, taip minimalizuojant vandens netekimą garavimo metu dieną. Storas vaškinis lapų sluoksnis (kutikulė) apsaugo audinius nuo intensyvios saulės radiacijos. Augalas turi snegilią šaknų sistemą. Esant didelei sausrai ar stiebui nulūžus, iš sumedėjusių šakų pradeda sparčiai augti pridėtinės oro šaknys. Jos sugeria drėgmę tiesiai iš aplinkos oro (pavyzdžiui, iš vandenyno atnešamo rūko) dar prieš pasiekdamos žemę. Plinta sėklomis, kurias išnešioja vėjas, bei vegetatyviškai – nulūžusioms šakoms lengvai įsišaknijant dirvoje. Pavasarį pražydusi konkreti augalo lapų skrotelė subrandina sėklas ir žūsta, tačiau pats gausiai šakotas krūmas gyvena toliau, nes jį palaiko kitos nežydėjusios šakos. Žiedus dažniausiai apdulkina vietinės laukinės bitės ir musės. Gamtoje smailialapis ramdis lengvai kryžminasi su kitomis netoliese augančiomis ramdžių rūšimis ir sudaro natūralius hibridus (pvz., Aeonium × mixtum). 

     Natūraliai laukinėje gamtoje ši rūšis aptinkama tik vienintelėje Tenerifės saloje. Saloje augalas auga tik dviejuose pagrindiniuose kalnų masyvuose – šiaurės rytuose esančiame Anagos (Anaga) masyve ir šiaurės vakaruose esančiame Teno masyve. Dėl savo dekoratyvumo ir atsparumo sausrai, šis sukulentas buvo išplatintas visame pasaulyje ir sėkmingai (prigijo bei pradėjo savarankiškai plisti Viduržemio jūros tipo klimato zonose. Augalas yra plačiai paplitęs ir puikiai įsitvirtinęs pietinėje Kalifornijos dalyje (ypač San Diego ir Orandžo apygardose), kur auga pakrančių kopose bei uolėtuose šlaituose ar atodangose. Naturalizuotų populiacijų aptinkama pietų Prancūzijoje bei Portugalijoje. Rūšis sėkmingai prisitaikė ir plinta laukinėje Naujosios Zelandijos gamtoje. Neseniai užfiksuotas šio augalo plitimas pakrančių uolose šiaurės rytų Alžyre (Skikdos regione), kur jis pateko iš netoliese esančių balkonų ir terasų vazonų.