Ramdis Aeonium spathulatum yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, uolaskėliečių (Saxifragales) eilės, storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalas. Endeminis Kanarų salų augalas. 

     Tai nedidelis, gausiai besišakojantis storlapinių šeimos sukulentinis krūmokšnis, pasiekiantis 20–30 cm aukštį. Šio augalo morfologijai būdingi ploni, medėjantys, pilkai rudi stiebai, ant kurių formuojasi tankios, šaukštelio formos lapų rozetės. Šaukštiški arba menturiški lapai yra smulkūs, vos 1–3 cm ilgio, gausiai apaugę trumpais liaukiniais plaukeliais. Lapų paviršius yra lipnus, o jų kraštai turi smulkius, balkšvus dantelius su raudonais brūkšneliais apatinėje pusėje. Gavę intensyvios saulės šviesos, šviesiai žali lapai įgauna ryškų rausvą ar rusvą atspalvį. Pavasarį stiebų viršūnėse išauga šakoti, tankūs skėtinės kekės pavidalo žiedynai. Šio ramdžio žiedų spalva yra ryškiai geltona, o patys žiedai yra taisyklingi, žvaigždiški, sudaryti iš 8–10 linijinių žiedlapių. Augalo išvaizda pastebimai keičiasi priklausomai nuo sezono: vasaros ramybės periodu rozetės glaudžiai susiveria į rutuliukus, apsaugodamos augalą nuo drėgmės netekimo, o rudenį vėl išsiskleidžia. Bendra augalo forma primena miniatiūrinį, gausiai šakotą medelį su plokščiomis, simetriškomis lapų lajomis. 

     Augalas auga vulkaninės kilmės uolų plyšiuose, stačiuose šlaituose, tarpekliuose ir uolėtose atodangose, kur dirvožemio sluoksnis yra minimalus, o vandens nutekėjimas – žaibiškas. Tai viena universaliausių ramdžių rūšių, auganti itin plačiame aukščių diapazone – nuo 250 iki 2500 metrų virš jūros lygio. Dažniausiai aptinkamas kalnų ir subalpinėje zonose, kur natūraliai auga po kanarinių pušų (Pinus canariensis) lajomis, sausuose, saulės kepinamuose miškų pakraščiuose. Skirtingai nuo daugelio europinių augalų, šis ramdis aktyviai auga rudenį, žiemą ir pavasarį, kuomet salose sulaukiama vėsesnių orų ir kritulių. Spaudžiant vasaros karščiams, augalas pereina į ramybės būseną. Siekdamos sumažinti garavimo plotą ir apsaugoti jautrius audinius nuo saulės nudegimų, lapų rozetės glaudžiai susiveria į kietus rutuliukus. Kiekviena atskira rozetė po kelerius metus trunkančio augimo suformuoja viršūninį žiedyną. Sėkloms subrendus, sužydėjęs ūglis visiškai nunyksta, tačiau bendra krūmo biologinė gyvybė išlaikoma per vegetatyvines šonines atžalas, kurios toliau tęsia augimą. 

     Šis augalas natūraliai auga penkiose pagrindinėse Kanarų salose: Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, La Gomeroje ir El Here. Lanzarotės ir Fuerteventūros salose šis augalas natūraliai neaptinkamas. Kadangi populiacijos yra izoliuotos skirtingose salose, augalas pasižymi tam tikra morfologine įvairove.