Ramdis Aeonium urbicum yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, uolaskėliečių (Saxifragales) eilės, storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalas. Endeminis Tenerifės (Kanarų salos) augalas. 

     Augalas yra daugiametis, monokarpinis, stambus krūmokšnis, pasiekiantis nuo 1 iki 2 metrų aukštį. Stiebas yra status, sumedėjęs, storas, padengtas pilkšva, negiliai supleišėjusia žieve ir ryškiais lapų randais. Šis sultingasis augalas (sukulentas) beveik niekada nesišakoja, o jo stiebo viršūnėje formuojasi tik viena skrotelė. Gana plokščia, lėkštės formos apikalinė skrotelė (rozetė) yra puri ir pasiekia 15–32 centimetrų skersmenį. Lapai yra mėsingi, pliki, atvirkščiai kiaušiniški arba menteliški, smailiaviršūniai, 8–22 centimetrų ilgio ir 2–5,5 centimetrų pločio. Lapų lakšto spalva kinta nuo šviesiai žalios iki melsvai pilkšvos, o saulėje jų kraštai nusidažo ryškia raudonai purpurine spalva. Lapų kraštai yra blakstienoti – padengti smulkiais, tiesiais, kūgio formos vienaląsčiais plaukeliais. Žiedynas – tai milžiniška, tanki, kūgiška arba kupoliška šluotelė, išauganti viršūnėje ir pasiekianti iki 40–80 centimetrų aukštį. Žiedai yra taisyklingi, žvaigždiški, sudaryti iš 8–10 dalių, su baltai žalsvais arba šviesiai rausvais vainiklapiais. Mezgynė yra viršutinė, lygi ir plika, o augalui subrandinus sėklas, visa monokarpinė skrotelė pamažu nunyksta. 

     Augalas aptinkamas nuo 50 iki net 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio. A. urbicum yra tipinis uolų augalas. Jis auga ant stačių vulkaninių uolų skardžių, uolėtose griovose, kalvų keterose bei sausuose akmenų šlaituose. Dėl savo ekologinio plastiškumo ši rūšis lengvai įsikuria ir žmogaus pakeistoje aplinkoje: ant senų pastatų stogų, akmeninių tvorų ar pakelių mūrų (ypač dažnas istorinėje La Lagunos miesto dalyje). Mėgsta atviras, labai sausas, tiesioginės saulės kepinamas vietas. Šiaurinėje salos pusėje, kur drėgnesnė aplinka, augalai linkę išlaikyti tamsiai žalią lapiją, o sausesnėje pietinėje pusėje esantys individai vasarą įgyja rudą arba rausvą atspalvį. Augalas yra monokarpinis. Per visą savo gyvenimą (kuris paprastai trunka kelerius metus) jis žydi tik vieną vienintelį kartą. Sukaupęs visas maisto medžiagas, augalas išaugina milžinišką žiedyną, o subrandinęs sėklas – visiškai nunyksta. Skirtingai nei dauguma kitų krūminių ramdžių, A. urbicum genetiškai niekada neišleidžia šoninių šakų. Jis visą vegetacijos laikotarpį investuoja į vieną pagrindinę ašį (stiebą), kad iškeltų apikalinę skrotelę kuo aukščiau virš kitų augalų. Augalas yra prisitaikęs prie Viduržemio jūros tipo klimato režimo. Aktyvusis vegetacijos periodas vyksta vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai temperatūra yra vėsesnė ir iškrenta daugiau kritulių. Karštos ir sausos vasaros metu ramdis panyra į ramybės būseną: skrotelės lapai glaudžiai susisuka į vidų (suformuodami rutulį), taip sumažindami garavimo plotą ir apsaugodami augimo kūgelį nuo saulės nudegimų. Žydėjimo fazė paprastai prasideda pavasarį ar vasaros pradžioje (dažniausiai gegužės–birželio mėnesiais). Kūgiškame žiedyne išsiskleidžia šimtai smulkių, taisyklingų, nektaringų žiedų, kurie pritraukia vietinius vabzdžius apdulkintojus. Biologiškai A. urbicum lengvai kryžminasi su kitomis toje pačioje teritorijoje augančiomis ramdžių rūšimis (pvz., A. canariense, A. haworthii ar A. holochrysum), suformuodamas sterilius arba iš dalies vaisingus natūralius hibridus. 

     Ši rūšis yra Tenerifės salos endemikas. Natūralioje aplinkoje už šios salos ribų jis niekur neauga. Iki 1999 metų buvo manoma, kad A. urbicum auga ir kaimyninėje La Gomeros saloje. Atlikus detalius morfologinius tyrimus paaiškėjo, kad Gomeros salos populiacija yra visiškai kita rūšis, gavusi Aeonium appendiculatum pavadinimą. A. urbicum subsp. urbicum paplitęs šiaurinėje salos pakrantėje ir kalnų šlaituose – nuo Teno kyšulio (Punta de Teno) vakaruose iki Anagos pusiasalio (Macizo de Anaga) rytuose. A. urbicum subsp. meridionale porūšis gausiai auga sausesnėje salos dalyje – nuo Guimaro šlaitų (Ladera de Güímar) iki Tamaimo ir Čio (Chío) apylinkių.