Rausvaveidis agapornis (Agapornis roseicollis)  yra papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Senojo pasaulio papūgų (Psittaculidae) šeimos paukščių rūšis. Tai vienas populiariausių narveliuose laikomų paukščių pasaulyje dėl savo ryškių spalvų, socialaus būdo ir palyginti nesudėtingos priežiūros. 

     Suaugęs paukštis pasiekia apie 15–18 cm ilgį ir sveria apie 43–63 gramus. Patinėlių sparnų ilgis apie 98–102 mm, patelių – apie 99–106 mm. Dominuoja ryškiai žalia spalva, pilvo sritis šiek tiek šviesesnė. Kaktos, skruostų, gerklės ir viršutinės krūtinės dalies plunksnos yra rausvos arba „persikinės“ spalvos. Spalva intensyviausia kaktos srityje. Antuodegis ryškiai mėlynas (kobalto spalvos). Uodega trumpa ir kvadratinė, žalia su mėlynais galiukais. Šoninės plunksnos turi juodą juostą ir raudonus lopinėlius. Snapas rago spalvos (gelsvai balkšvas), tvirtas ir lenktas. Akys tamsiai rudos, apjuostos labai plonu, vos matomu baltu odos žiedu (skirtingai nei kai kurių kitų agapornių rūšių, kurių akių žiedai yra platūs ir ryškūs). Kojos pilkšvos arba žalsvai pilkos. Išoriškai patinai ir patelės yra beveik identiški. Jauniklių veido spalva yra daug blankesnė (pilkšvai rausva), o kakta dažnai turi žalsvą atspalvį. Viršutinė snapo dalis (antsnapis) pradžioje turi juodų dėmių, kurios išnyksta paukščiui suaugus (maždaug po 4 mėnesių, po pirmojo šėrimosi). 

     Rausvaveidžiai agaporniai yra prisitaikę prie sauso klimato, tačiau jų paplitimą griežtai riboja vandens prieinamumas. Gyvena Pietvakarių Afrikoje (Namibija, Botsvana, Pietų Afrikos Respublika, Angola). Buveinės tai sausos savanos ir krūmynai. Vietovės, kuriose dominuoja akacijos ir Commiphora medžiai. Jie sutinkami Namibijos dykumos pakraščiuose, tačiau tik ten, kur yra uolų ar medžių lizdams sukti. Dažnai aptinkami uolėtuose kanjonuose netoli upių vagų. Jie privalo gerti kelis kartus per dieną, todėl niekada nenuklysta per toli nuo upių, tvenkinių ar dirbtinių girdyklų, skirtų galvijams. Dėl savo prisitaikymo jie puikiai jaučiasi ir žmonių kaimynystėje – soduose, parkuose ir ūkiuose, kur randa ir maisto, ir vandens. Laukinėje gamtoje peri kolonijomis. Unikalu tai, kad rausvaveidžiai agaporniai lizdus krauna ne tiesiog drevėse, o dažnai užima audėjų (Philetairus socius) lizdus arba kuriasi plyšiuose po stogais, uolose. Patelės pasižymi išskirtiniu elgesiu – jos susmulkina žievę ar žolę į ilgas juosteles ir susikiša jas į nugaros plunksnas, kad nuskraidintų į lizdo vietą. Paprastai deda 4–6 kiaušinius, kuriuos peri tik patelė apie 23 dienas. Tai itin bendruomeniški paukščiai, gamtoje gyvenantys nedidelėmis grupėmis (dažniausiai 5–20 paukščių). Tačiau, kai maisto ir vandens gausu, jie gali burtis į šimtus paukščių siekiančius būrius. Daugiausia minta sėklomis (ypač akacijų ir spygliuotų krūmų), uogomis ir vaisiais. Jie laikomi „oportunistiniais“ maitintojais – jei netoliese yra pasėlių (pvz., sorų ar kukurūzų), jie mielai jais vaišinasi, todėl ūkininkų kartais laikomi kenkėjais. Gamtoje gyvena apie 5–15 metų, tačiau namų sąlygomis tinkamai prižiūrimi gali sulaukti 15–25 metų.

     Šie paukščiai gyvena pietvakarių Afrikoje. Sutinkami beveik visoje Namibijoje, išskyrus pačias sausiausias Namibo dykumos vietas (nors pakraščiuose pasirodo). Paplitę Angolos pietinėje pakrantės dalyje ir vidaus rajonuose, Pietų Afrikos Respublikos šiaurės vakarų dalyje, ypač aplink Oranžinės upės baseiną; Botsvanos šiaurės vakariniuose pakraščiuose.